Betonas neabejotinai yra architektų pamėgta medžiaga dar nuo pirmojo Bauhauzo epochos. Nors po šimto metų ją tęsianti Naujojo Bauhauzo kryptis orientuota į statybas iš atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip mediena, akivaizdu, kad betonas nebus pamirštas. Architektai jį laiko ne tik konstruktyvine, bet ir dekoratyvia medžiaga, todėl, tikėtina, būtent toks požiūris gali betoną iš statybų aikštelės perkelti į interjerą.
Prekybos salonas „Glasses ON“, 2021 m.
Architektės Justė Žibūdienė, Dominyka Rudokė, „Toota“
Stambūs, sunkūs betoniniai tūriai kuria vidines perspektyvas, kviečia patirti, nustebti. Prekybos salono „Glasses ON“ erdvė tampa tarsi akinių meno galerija. Lankytojas įvedamas į ekspoziciją, kurioje pasitinka veidrodžių ir kabančių betono luitų iliuzija. Sunkūs daiktai išnyksta veidrodžių atspindžiuose. Interjere naudojamos grynos medžiagos – betonas, varis, epoksidas, plaušas, tinkas – yra skirtingų tekstūrų, paviršių ir kuria įvairovės įspūdį. Geometrinės formos – nenugludintos, nelygios. Stambūs interjero elementai kontrastuoja su plonais metalo lakštais. Šalti betono atspalviai sugretinami su ryškiomis kaitinto vario ar epoksido spalvomis.
„Betonas – viena natūralių medžiagų, tai labiausiai ir vertinu, – sako J. Žibūdienė, studijos „Toota“ įkūrėja ir viena interjero autorių. – Be visų fizinių šios medžiagos savybių (atsparumo, tvirtumo), man asmeniškai labai patinka jos išraiška, tai, kad su ja galima išgauti daug formų, tekstūrų. Yra šioks toks netikėtumas, nes niekada nežinai, koks galutinis rezultatas laukia.“
Architektės teigimu, betonas gali būti derinamas su įvairiomis medžiagomis interjere ir visiems bendro recepto nesiūlo. Architektė įsitikinusi – tiek savo fizinėmis, tiek estetinėmis savybėmis betonas – šalta medžiaga, todėl, anot jos, siekiant aplinką sušildyti, neretai jam kompaniją palaiko natūralus medis. „Nors man patinka pabrėžti betono šaltumą ir mūsų studija nevengia derinti jo su kitomis šaltomis medžiagomis – metalu, akmeniu. Svarbu yra dermė tarp skirtingų medžiagų ir apsisprendimas, ką akcentuoti“, – sako architektė. Betoną nesunku užgožti aktyviomis spalvomis, nes tai neutrali kolorito atžvilgiu medžiaga. „Bet kartu, turint daug natūralios šviesos, galima išryškinti subtilesnius betono privalumus: tekstūras, skirtingas frakcijas, paviršiaus netolygumus“, – pabrėžia pašnekovė.
Architektė teigia, kad interjeruose, kur reikia neteplaus paviršiaus, maskuojamoji betono spalva ir tekstūra tinka tiek grindims, tiek sienoms ar laiptams. Todėl ši medžiaga dažnai sutinkama visuomeniniuose objektuose, kur yra dideli žmonių srautai. Dažnai monolitinės ar net surenkamosios perdangos plokštės paliekamos atviros, nes nereikalauja papildomų investicijų apdailai. „Tai ekonomiškas ir laiko prasme efektyvesnis sprendimas. Betonas – nedegi, atspari medžiaga, todėl interjere gali būti panaudota ir židinių apdailai. Pastaruoju metu šios medžiagos galimybės stipriai prasiplėtė net iki smulkesnių objektų, tokių kaip baldams naudojamos plokštės, baldų stalviršiai, praustuvai, šviestuvai ir, žinoma, aksesuarai“, – sako architektė.
Betonas – įgerianti medžiaga, bet kartu ji pasiduoda įvairiam apdirbimui, kad tą įgeriamumą būtų galima sumažinti. Todėl jį galima naudoti stalviršiams, praustuvams. Šiurkštumui ir porėtumui sumažinti betonas gali būti tiek šlifuojamas, tiek dengiamas impregnuojamosiomis medžiagomis. „Tik visuomet akcentuoju, kad betonas – natūrali medžiaga, suteikianti siurprizų. Ir tikėtis iš jos rašto tolygumo, spalvos vienodumo ar netgi struktūros vientisumo – neverta. Betonas gali ir skilti, ir būti nelygaus paviršiaus, ir netolygios spalvos“, – teigia J. Žibūdienė.
Butas G51, 2021 m.
Architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė, studija „Ihos“
„Šis projektas sužavėjo nestandartiniu klientų požiūriu: jie įsitikinę, kad namuose gyvena žmonės, istorijos, įspūdžiai, o ne jų daiktai. Užsakovai pageidavo minimalistinės gyvenamosios erdvės, kurios neužgožtų daiktai, o esamos betono sienų ir lubų konstrukcijos būtų niekuo nedengtos“, – sako S. Kundrotaitė-Savickė. Todėl architektė siekė sukurti visavertiškai funkcionalų planą ir išsaugoti bei pabrėžti esamus erdvės privalumus, kurios ašis – žmogus. Plano struktūroje vyrauja simetrija, lakoniškumas, patalpos, išsidėsčiusios aplink laiptinės bloką, sukuria gyvenimą ratu. Pagrindinė interjero išraiškos idėja yra išlaikyti grynumą, keisti arba dengti tik būtiniausias plokštumas, paliekant atvirą inžinerinę įrangą. Bute vyrauja subtilios monochrominės spalvos, naudojamos natūralios medžiagos: metalas, vilna, medis, betonas.
„Betone labiausiai vertinu netikėtumą, nenuspėjamumą ir tapybiškumą. Betonas gali turėti daug rašto ir energijos, kurią atkartoti ar imituoti yra labai sudėtinga. Bet taip pat galima pasiekti ir labai minimalių, švarių paviršių. Viena pagrindinių priežasčių kodėl renkuosi betoną kaip interjero medžiagą, yra jo unikali estetika, užtikrintas autentiškumas“, – sako architektė. Ji įsitikinusi, kad šiuolaikinis interjeras nebeturi tų griežtų taisyklių, kuriomis vadovautasi anksčiau: kad betonas negali būti namuose, o tik visuomeninės paskirties objektuose. Dėl savo tvirtumo ir ilgaamžiškumo ši medžiaga labai tinka naudoti grindims ir sienoms. Dėl įbrėžimams ir karščiui atsparių savybių betonas yra viena tinkamiausių medžiagų virtuvės stalviršiams, saloms ir plautuvėms ar praustuvams. Dėl atsparumo vandeniui jį galima naudoti drėgnose patalpose. Betonas gali atrodyti nenatūralus gyvenamojoje erdvėje, bet yra itin patvarus ir, sukūrus tinkamus derinius, gali puikiai tarnauti gyvenimui. Viskas priklauso nuo siekiamo įspūdžio. Betonas labai gražiai suskamba su matine gilia juoda, tačiau, siekiant minkštumo ir jaukumo interjere, galima sukurti nuostabius betono derinius su medžiu ir šviesiomis spalvomis.
„Svarbu nepamiršti, kad betonas yra labai sunki medžiaga ir gali lengvai užvaldyti interjerą. Siūlyčiau rinktis švelnias, vienspalves, žemiškas spalvas“, – pataria architektė. Šiame interjere gausu juodos spalvos, siekiant suteikti gylio. Pasak architektės, juoda suniveliuoja ir kaip šulinys sugeria tam tikras detales, tarsi supjausto pilką erdvę į tam tikras zonas ir sukuria tarsi erdvinę struktūrą. Visame bute įrengta unikali apšvietimo sistema, atsižvelgiant į patalpų aukštį. Apšvietimas sukuria savotišką tinklą ir išsaugo erdvės vientisumą. Vonios kambaryje marmuro motyvas kontrastuoja su grubiu betonu. Kaip ir didelio formato plytelės, kurios tarsi praneša apie savo funkciją stebėtojui.
„Manvesta logistics“ biuras, 2022 m.
Architektai Goda Račkauskaitė, Mindaugas Leknickas, „Lava studio“
Nuotraukos – Leono Garbačausko
Biuro koncepciją lėmė užsakovo požiūris, kad darbui skirtame interjere turi vyrauti tvarka ir aiškumas. Patalpų planas struktūriškas, vyrauja aiškiai atskirtos zonos ir tiesios linijos, nekomplikuoti ryšiai. „Tai turėjo tapti solidžia, preciziška ir profesionalia aplinka darbui, atsisakant bereikalingo triukšmo ar asmeniškumų. Dėmesys skiriamas privatumui ir netrukdomam, kokybiškam darbui. Kadangi patalpos buvo kuriamos logistikos įmonei, jos prekės ženklo naudojimo vadovo spalvos, solidi veikla bei padiktuotas koloritas sudėliojo pamatus ir pagrindinėms patalpų apdailos priemonėms, jų spalvoms. Taip sukurtas vientisas, struktūriškas biuras, kurio galutiniam vaizdui didelę įtaką padarė ir dėmesys detalėms bei subtiliems akcentams“, – sako vienas interjero autorių, „Lava studio“ architektas M. Leknickas.
Biuro erdvėms buvo parinkta monochrominių spalvų apdaila, sukurianti tvarkos, švaros, profesionalumo įspūdį, – tai natūralus betonas, skaidrus ir tonuotas stiklas, subtilių spalvų medienos faktūros, šlifuoto metalo paviršiai. Vyrauja neutralios spalvos su subtiliais grafiniais elementais, kurie išreikšti spalvos ar faktūros, ritmo pavidalu. Visa jungiančiu akcentu tampa mėlyna prekės ženklo spalva, atradusi savo vietą subtiliose detalėse. Spalvos ir medžiagos parinktos ne atsitiktinai, o kruopščiai jas derinant. Dalį sprendimų padiktavo pastato reikalavimai, prie jų buvo derinamos ir įmonės spalvos, ieškant balanso. Architektūrinis betonas yra estetiška ir unikali medžiaga, puikiai derėjusi su pasirinkta koncepcija ir ją išreiškiančiu medžiagiškumu, todėl interjere liko atviro betono kolonos ir sienos. Viena betoninių sienų buvo parinkta eksponuoti ir pagrindiniam įmonės šūkiui.
Subtilūs apšvietimo sprendimai suteikė apdailai ir skirtingoms faktūroms papildomos išraiškos. „Daugumoje patalpų atsisakėme standartinių lubinių šviestuvų, parinktas subtilus paslėptas lubų ir baldų apšvietimas su keliais akcentais, pavyzdžiui, kryptiniai šviestuvai, pasukti į užrašus ant sienų, grindiniai LED, išryškinantys apdailų tekstūras, smulkūs šviestuvai augalams. Pagrindinis akcentinis biuro šviestuvas – mėlynos spalvos profilis – reaguoja tik tada, kai fiksuoja patalpoje judesį. Darbo erdvėse ir pasitarimų kabinetuose naudojami profesionalūs darbo šviestuvai, tačiau taip pat derinami su subtiliais paslėptos bei kryptinės šviesos elementais“, – sako architektas.
Automatiškai valdomos žaliuzės – šviesos srautams reguliuoti ir kasdieniams procesams palengvinti
Norint sukurti unikalų preciziškos ir solidžios darbo erdvės pojūtį bei išlaikyti pagrindinę biuro interjero viziją, vidaus erdvėms interjero kūrėjai pasirinko automatiškai valdomas horizontalias žaliuzes[RA1] . Skandinaviško stiliaus aliumininės žaliuzės puikiausiai atitiko keliamą funkcionalumo reikalavimą: patogus šviesos srauto reguliavimas susitikimų kambariuose. Aliumininės žaliuzės puikiai tinka ne tik langams, bet ir pertvaroms: patalpos nebūna aklinai tamsios, visose biuro erdvėse tolygiai ir lengvai sklinda natūrali šviesa, o prireikus, naudojant projektorius ar siekiant maksimalaus susikaupimo, lengvai valdomos.
Funkcionalumas, patogumas, paprastumas, elegancija, solidumas – tokie buvo svarbiausi prioritetai renkantis žaliuzes, kurias pagamino ir sumontavo įmonė „Domus Lumina“. Juodos spalvos, 50 mm pločio juostos puikiai papildo minimalistinio dizaino idėją. Įdiegtas ir patogus kasdienius procesus darbo erdvėse palengvinantis automatinis jų valdymas elektra.
Baldai darniai sujungė viso biuro estetiką
Naujajame bendrovės „Manvesta“ biure įmonės „NARBUTAS Lietuva“ komanda įrengė 114 komfortiškų darbo vietų, taip pat įgyvendino baldų sprendimus poilsio ir pasitarimų erdvėse. Visame biure vyrauja lakoniškas industrinis stilius, tad darbo vietoms buvo pasirinkti įmonės „NARBUTAS“ gaminami „Nova U“ modernios klasikos stalai, užtikrinantys darbuotojų patogumą ir darniai įsiliejantys į bendrą biuro interjerą. Prie jų tiko specialiu „German Design Award“ prizu apdovanotos ergonomiškos įmonės „NARBUTAS“ „Surf“ kolekcijos darbo kėdės, užtikrinančios, kad darbuotojai jaustųsi komfortiškai. Pagal kliento stiliaus koncepciją priderinti ir įmonės „NARBUTAS“ gaminti elektra reguliuojamo aukščio stalai „Motion Executive“, skirti dinamiškoms vadovų darbo vietoms. Įmonės „NARBUTAS Lietuva“ komandos susitikimų erdvėms parinktų užsienio gamintojų baldų dizainas ir funkcionalumas darniai sujungė viso biuro estetiką ir sulaukė pelnyto palankaus architektų bei užsakovų įvertinimo. Gaminant ir parenkant baldus vyko atvira komunikacija, kuri leido pasiekti puikų galutinį rezultatą.
Nestandartiniai apšvietimo sprendimai
Subtilūs apšvietimo sprendimai suteikė apdailai ir skirtingoms faktūroms papildomos išraiškos. „Daugumoje patalpų atsisakėme standartinių lubinių šviestuvų, parinktas subtilus paslėptas lubų ir baldų apšvietimas su keliais akcentais, pavyzdžiui, kryptiniai šviestuvai, pasukti į užrašus ant sienų, grindiniai LED, išryškinantys apdailų tekstūras, smulkūs šviestuvai augalams. Pagrindinis akcentinis biuro šviestuvas – mėlynos spalvos profilis – reaguoja tik tada, kai fiksuoja patalpoje judesį. Darbo erdvėse ir pasitarimų kabinetuose naudojami profesionalūs darbo šviestuvai, tačiau taip pat derinami su subtiliais paslėptos bei kryptinės šviesos elementais“, – sako architektas. Tam tikslui pasirinkti šveicarų gamintojo „Neko“, pasižyminčio lankstumu bei konkurencinga rinkodara, pritaikant gaminius klientų poreikiams, apšvietimo sprendiniai. Įmonei „Think light“ pavyko sėkmingai integruoti šią įrangą biuro erdvėse, sukurti jaukų ir darbui pritaikytą apšvietimą.
