„Dažnas atvejis, kai atvykstama išsinuomoti klojinius jau užsakius betoną. Tuomet dirbama skubotai, nepaisoma svarbių detalių. Žodžiu, netinkamai pasiruošiama procesui. O eiliškumas turi būti toks: išklausyti architekto norus ir numatyti standartus tiems norams įgyvendinti – kokie turi būti klojiniai, kas gamins betoną, kas atliks darbus. Toliau reikia supažindinti darbininkus, kaip teisingai atlikti darbus, išaiškinti visas smulkmenas, kurios gali turėti įtakos galutiniam rezultatui“, – pasakojo A. Stašauskas.
Betonas yra viena sudėtingiausių statybinių medžiagų, bet kartu ir universaliausia, todėl galima išgauti kuo įvairiausias formas. Svarbu tik kvalifikuotai atlikti darbus ir nesugadinti galutinio rezultato. Reikia ir gerų vykdytojų. Lietuvoje nedaug kompanijų, kurios galėtų drąsiai pareikšti, kad sugeba nepriekaištingai atlikti betonavimo darbus palikdamos atviro betono paviršius.
„Pasitaiko įvairių situacijų. Ateina įmonės atstovas, ir jį domina tik vienas klausimas – kiek kainuoja klojinių nuoma. Nežinia, nei kokiems darbams reikia klojinių, nei kokios paskirties. Tokių galima paklausti, ar jie pasakytų, kiek kainuoja metras knygų, sudėtų lentynoje“, – kalbėjo „Doka Lietuva“ atstovas V. Adomavičius.
Betonavimas masę pilant iš apačios
Gražesnį atvirą betono paviršių galima išgauti naudojant technologiją, kai betonas ne pilamas iš viršaus, bet paduodamas iš apačios. Tačiau tokiam darbui reikia rimtai pasiruošti. Pavyzdžiui, norint išbetonuoti 3 metrų aukščio sieną paduodamas betonas klojinius slegia maždaug 7 tonų svoriu. Toli gražu ne kiekviena klojinių sistema atlaiko tokį slėgį. Tokiu atveju projektuojant klojinius reikėtų numatyti, kokiu aukščiu išdėstyti betono padavimo angas, kad susidarytų kuo mažesnis slėgis. Viena vertus, pilant betoną iš apačios galimas mažesnis medžiagos išsisluoksniavimas. Kita vertus, kildamas iš apačios betonas labiau užpildo visas poras, masė mažiau pakimba ant armatūros. Pilant betoną iš apačios, į masę patenka mažiau oro, negu pilant iš viršaus. Jeigu naudojamas savaime sutankėjantis betonas (pilant betoną iš apačios tokį ir reikia naudoti), neužpildytų porų lieka dar mažiau. Tačiau toks betonas yra kur kas brangesnis, ir ne kiekviena gamykla gali pagaminti kokybiško savaime sutankėjančio betono.
Pilant betoną iš apačios, galima labiau kontroliuoti ir jo kiekį. Pilant iš viršaus, jį būtina suvibruoti. O kai vibruojant užsipildo visos ertmės, reikia papildomai pripilti masės, kad užsipildytų visas norimas klojinio plotas. Paduodant betoną iš apačios, jo nereikia vibruoti, be to, galima tiksliai matyti, kokį kiekį masės pilti į klojinį. Paduodamas iš apačios betonas pasiskirsto tolygiai.
Specialistai įžvelgia dar vieną teigiamą aspektą pilant betoną iš apačios. Kadangi nereikia naudoti vibratoriaus arba jis naudojamas minimaliai, mažėja triukšmo lygis statybvietėje. Eliminuojamas ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai dėl paties vibratoriaus naudojimo. Mat ilgą laiką padirbus šiuo įrankiu tenka nemažas krūvis sąnariams.
Vis dėlto klojinių sistemos paduodant betoną iš apačios tvirtumas riboja maksimalų betonuojamos konstrukcijos aukštį. Žinoma, skirtingos klojinių sistemos išlaiko skirtingą slėgį. Tačiau skaičiuojama, kad aukštesnę kaip 2,3 metro sieną pilant betoną iš apačios vargu ar įmanoma išbetonuoti per vieną kartą.
Specialistai teigia, kad betonavimas pilant masę iš apačios yra kur kas sudėtingesnis. Dažniausiai jis pasiteisina tose vietose, kur neįmanoma betoną pilti iš viršaus.
