Sąnaudas atperka mažesnė priežiūra
Savaime gyjančio biologinio betono naudojimą statybos pramonėje riboja keletas veiksnių. Vienas svarbiausių – dalį tradicinio užpildo pakeičiančios maistinių medžiagų pripildytos molio granulės mažina betono stiprį. Siekiant išvengti šios problemos, kuriamos stipresnės granulių kevalo medžiagos ir optimaliai parenkamas maistinių medžiagų granulių kiekis betone.
Kitas svarbus veiksnys, ribojantis platesnį biologinio betono naudojimą, yra jo kaina. Šiuo metu ji kol kas yra dukart didesnė nei įprasto Tačiau svarbu pažymėti, kad betono kaina neretai sudaro vos 1–2 proc. visos statinio vertės, todėl statinio statybos metu dukart išaugusios betono sąnaudos atsiperka įvertinus visą eksploatacinį objekto laikotarpį, kurio metu sumažėja konstrukcijų priežiūros išlaidos. Savaiminis pažeistų konstrukcijų atsikūrimas yra labai aktualus statiniuose, esančiuose sunkiai prieinamose vietose, pavyzdžiui, požeminiuose pastatų elementuose, tuneliuose, jūrinių statinių konstrukcijose, kurie smarkiai pažeidžiami ar netgi visiškai suyra dėl neapsaugotos armatūros korozijos.
Visose konstrukcijose, kuriose reglamentuojamas riboto pločio plyšių atsivėrimas (bokštų atramose, tiltų perdangose, pabėgių elementuose), neatsiejamas biologinio betono naudojimas kartu su plieniniu ar polimeriniu plaušu, varžančiu atsiveriančio plyšio plotį, kuris lemia spartesnį ir efektyvesnį savaiminio gijimo procesą. Pritaikius Lietuvoje išplėtotą cemento gamybos pramonės patirtį, statybos ir bioinžinerijos žinias, šalyje pagamintas biologinis betonas leistų padidinti statinių ilgaamžiškumą ir sumažinti priežiūros bei remonto išlaidas.
