Esant žemai temperatūrai betono danga linkusi apledėti greičiau negu asfalto, todėl turi būti tinkamai parenkama jos priežiūros žiemą technologija.
Planuojamam rekonstruoti keliui A14 Vilnius–Utena 2006–2007 metais jau buvo taikyti įvairūs betono dangos remonto sprendiniai.
Kelias buvo remontuotas atkarpomis, naudojant betono dangos trupinimo, specialaus įtempius absorbuojančio asfalto mišinio sluoksnį ir ant jo įrengiant viršutinį bei apatinį asfalto dangos sluoksnius. Toks sprendinys gana gerai pasiteisino technologiškai, transporto eismo trukdžių atliekant remonto darbus ir eksploatavimo aspektais.
Turint omenyje platesnį betono dangų naudojimą, visų pirma reikėtų kalbėti apie ypatingų apkrovų poveikio zonas. Tokios zonos yra oro uostų peronai, orlaivių stovėjimo aikštelės, miestų gatvių sankryžų zonos, įvairių krovinių terminalų aikštelės bei iškrovimo rampos, jūrų uostų krantinės ir kt. Šiose zonose dangos konstrukcijas ilgą laiką veikia ypatingosios statinės apkrovos. Dėl tokio poveikio dangos sluoksniuose ir ypač paviršiuje susidarę įtempiai viršija ribines vertes, todėl ilgainiui asfalto dangoje ima formuotis liekamosios deformacijos (bangos, provėžos, įspaudimai, išspaudimai). Šie procesai gerokai paspartėja esant aukštai aplinkos temperatūrai.
Ypatingų apkrovų zonose tinkamai panaudojus betono dangas galima pasiekti puikių rezultatų. Racionalus šiuolaikinis sprendinys gali užtikrinti 30 metų ir ilgesnį betono dangos tarnavimo periodą.
Petras VAIČIULIS
Valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis inžinierius
1982 metais Lietuvos kelininkai įsigijo pirmą našų cementbetonio dangos klojimo įrenginių kompleksą, pagamintą Baltarusijoje pagal amerikiečių patentą. Lietuvoje tokia danga paklota kelyje Vilnius–Molėtai–Utena. Kelio Vilnius–Utena ruože nuo 16,9 iki 89,4 kilometro darbai buvo baigti 1988 metais. Antras kelias, kuriame paklota cementbetonio danga, buvo Vilnius–Minskas. Nuo 22-ojo kilometro iki Baltarusijos sienos (34-ojo kilometro) darbai vykdyti 1988–1989 metais.
Pradėjus prižiūrėti skirtingos dangos kelius pastebėta, kad cementbetonio danga yra jautri aukštai temperatūrai. Esant 25°C ir aukštesnei temperatūrai cementbetonio danga pradeda plėstis ir iš skersinių bei išilginių siūlių išspaudžia mastiką, todėl tampa nelygesnė, o važiuojant tokia danga automobiliu padidėja triukšmas. Taip pat dėl karščių, kurie Lietuvoje dažni, įkaitusioje ir besiplečiančioje cementbetonio dangoje kasmet atsiranda vis naujų skersinių bei išilginių plyšių, kuriuos reikia nuolat užtaisyti. Atvėsus orui betonas susitraukia, ir mastika grįžta į siūles.
2006 metais atliktų magistralinių kelių dangų lygumų matavimų duomenimis, Molėtų plentas yra nelygiausias. Cementbetonio dangos lygumui ir ratų sukibimui su ja pagerinti atskiruose kelio ruožuose buvo įrengtas dvigubas paviršiaus apdaras ir du sluoksniai šlamų.
Kadangi nuo spalio iki balandžio mėnesio Lietuvoje vyrauja šalti ir drėgni orai (santykinis oro drėgnumas būna didesnis kaip 80 proc.), o temperatūra per parą dažnai keičiasi ir neretai naktį nukrinta žemiau nulio, betoninė danga ant tiltų, viadukų dažniausiai pasidaro slidi.
