Pristatyta Vilniaus „Banginio“ konversija Šiaurės miestelyje žymi platesnę miesto transformacijos kryptį – nuo monofunkcių komercinių teritorijų link gyvų, mišrios paskirties kvartalų. Augant sostinei, vis dažniau keliami klausimai, kaip užtikrinti ne tik plėtrą, bet ir gyvenimo kokybę: daugiau žaliųjų erdvių, funkcijų įvairovę ir kasdienį patogumą.
Vienas ryškiausių tokių projektų – planuojama beveik 5 ha teritorijos konversija, kurią vystant siekiama sukurti gyvą, žalią ir bendruomenišką miesto dalį, orientuotą į patogias erdves šeimoms.
„Banginio“ konversija Vilniuje: projekto autoriai
Projekto urbanistinę analizę ir viziją rengė studija MMAP: architektai Martynas Marozas, Gabija Strockytė, Kotryna Gasiūnaitė, Aira Zajauskaitė, Ignas Čeponis, Agnė Šeduikytė, Diana Markovskaja.
Architektūrinę viziją kūrė studija AKETURI: architektai Milda Rekevičienė, Lukas Rekevičius, Gabrielė Griušytė, Andrius Kamičaitis, Diana Čižaitė, Jovita Brinkevičiūtė-Banevičė, Lukas Jusas, Andrius Maksimavičius, Mantas Maksimavičius, Simonas Kazlauskas.
Projekto vystytojai – „Harmony Holding Company“ įmonių grupė.
„Banginio“ teritorija susiduria su esminiais funkciniais ir tvarumo iššūkiais
1. Iš asfaltuotos „karščio salos“ – į žalią miesto kvartalą
Šiuo metu „Banginio“ teritorija – beveik ištisai asfaltuota komercinė zona. Apie 95 % jos paviršiaus dengia kietos dangos: asfaltas ir bituminiai stogai, formuojantys vadinamąjį „karščio salos“ efektą. Karštis sklinda į aplinkinius kiemus, kaitina vaikų žaidimo aikšteles ir skurdina želdinius. Teritorijoje nėra vietos šeimų laisvalaikiui, vaikų žaidimams ar saugiam buvimui lauke.
Planuojama, kad po konversijos želdynų dalis išaugs nuo ~2 % iki 30 %.
Pasak projekto architektūrinę viziją kūrusios studijos AKETURI vadovo ir architekto Luko Rekevičiaus, planuojama transformacija šią miesto dalį keičia iš esmės. Vietoje didžiulių asfaltuotų plotų čia numatoma sukurti žalią, į mažesnius kvartalus suskaidytą miesto dalį. Joje darniai įsilies integruotos gyvenamųjų butų, komercinės paskirties ir biurų bei pramogų ir laisvalaikio erdvės.
2. Vietos monofunkciškumas keičiamas funkcijų įvairove
Šiuo metu teritorija veikia kaip monofunkcinė komercinė zona. Tokiose erdvėse veiklų spektras ribotas, o pagrindinė paskirtis yra vartojimas.
„Ši teritorija yra tarsi komercinė dykynė, kurioje vienintelis dalykas, ką galima veikti, yra pirkti. Sumanėme pasiūlyti funkcijų įvairovę. Siekiama, kad išliktų ir esama namų ūkio bei statybos prekių segmento parduotuvė, taip pat ir maisto prekių krautuvė“, – sako architektė Milda Rekevičienė.
„Banginio“ konversija akcentuoja, kad naujame kvartale bus derinamos:
- gyvenamoji funkcija
- komercija
- biurai
- laisvalaikio ir paslaugų erdvės
Nors dalis prekybos išliks, jos pobūdis keisis – atsiras smulkesnės, kasdienės paslaugos: kavinės, kepyklėlės, restoranai, grožio paslaugos, food-court stiliaus erdvė.
3. Aklini fasadai „smulkinami“ iki žmogiško mastelio architektūros
Vienas iš esminių šios teritorijos trūkumų yra ir tai, kad didžiulis „Banginio“ statinys bemaž neturi „gerųjų“ fasadų – aktyvių vitrinų. Priešingai – net į tris kvartalą ribojančias gatves (S. Žukausko, K. Ladygos ir J. Kubiliaus) yra atsukti aklini fasadai arba ūkiniai kiemai, krovos rampos, tvoros. Tokių fasadų dabar yra daugiau nei 0,7 km.
AKETURI architektai išsikėlė ambicingą tikslą – padaryti taip, kad „blogųjų“ fasadų nebūtų iš viso. Visi planuojamo naujojo kvartalo pastatai pirmuose aukštuose bus gyvi, o rampos ir krovos zonos perkeltos po žeme.
Planuojama, kad bene visi naujajame kvartale iškilsiantys pastatai bus žemesni nei aplinkiniai daugiabučiai – jie neviršys septynių aukštų, o dalis pastatų bus penkių, trijų ar vos vieno aukšto. Be to, vengiant ilgų ir nepertraukiamų tūrių, kvartalai bus skaidomi smulkesniais pastatais.
Toks sprendimas leidžia:
- išlaikyti žmogui suprantamą mastelį
- geriau paskirstyti natūralią šviesą
- kurti jaukesnius kiemus ir vaikų žaidimų aikšteles
„Banginio“ teritorija grąžina istorinį gatvių tinklą ir žaliąsias erdves
Transformuojant „Banginio“ teritoriją remiamasi ir istoriniais Vilniaus žemėlapiais – jų pagrindu čia bus atkuriamas senųjų gatvelių tinklas. Pagrindine ašimi taps dabar sunykusi Galvydžio gatvės atkarpa, o į ją įsikirs dabartinės V. Nagevičiaus gatvės tąsa – taip pat kažkada sunaikintas istorinis traktas.
Atkurtų gatvelių sankirtoje numatoma kvartalo širdis – skveras, kuris tarsi ašis jungs skirtingas teritorijos dalis ir kurs gyvą miesto erdvę. Želdynų kiekis teritorijoje didinamas nuo maždaug 2% iki 30 %. Tai vienas svarbiausių projekto aspektų, nes želdiniai atlieka kelias funkcijas vienu metu:
- mažina temperatūrą
- gerina oro kokybę
- kuria šešėlį
- formuoja rekreacines erdves
Planuojama sodinti ne tik dekoratyvinius augalus, bet ir brandžius medžius, galinčius sukurti pavėsį. Taip pat siekiama išsaugoti dalį esamos augmenijos, ją persodinant.
„Šios miesto dalies bendruomenė, ypač šeimos su vaikais, turės daugiau galimybių nei iki šiol leisti laiką lauke“, – sako architektas L. Rekevičius.
Svarbus techninis sprendimas – nors planuojama požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, po gatvėmis paliekamos zonos su tikru gruntu, be požeminio užstatymo, todėl čia augsiantys medžiai turės užtektinai vietos šaknų sistemoms.
Šeimoms pritaikyti būstai
Naujajame kvartale planuojama pastatyti apie 1000 gyvenamųjų butų. Didžioji jų dalis bus funkcionalūs 2–3 kambarių būstai, orientuoti į jaunas šeimas su vaikais. Prireikus projektiniai sprendimai leis lanksčiai jungti statomus butus ir taip prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių – nuo pirmojo būsto jaunai porai iki erdvesnių namų šeimai.
„Vidutinis statistinis namų ūkio dydis Vilniuje yra apie 2,1 žmogaus, tačiau šiame projekte keliame sau ambiciją šią statistiką pagerinti. Taip mėginsime sukurti aplinką, kurioje šeimos renkasi pasilikti ilgam“, – sako L. Rekevičius.
Saugūs kiemai ir kasdienis patogumas
Kuriant naująjį „Banginio“ kvartalą, didelis dėmesys skiriamas saugumui ir kasdieniam patogumui. Čia formuojami uždari, tik gyventojams skirti vidiniai kiemai, o kiekviename iš jų numatomos žaidimų aikštelės, pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams.
Viešosios erdvės planuojamos taip, kad būtų patrauklios ir vyresniems vaikams bei paaugliams – jose atsiras vietos jų susitikimams, laisvalaikiui ir bendruomenės renginiams.
„Dažnos šeimos problema ta, kad paaugliams nebeįdomu leisti laiką namų kiemuose, todėl jie migruoja į miesto centrą. Čia patrauklią miestišką erdvę kuriame visai greta – gatvelės, skveras, maisto kiemas bus patrauklios vietos jaunimui visai šalia namų“, – pasakoja viena iš projekto autorių architektė Gabrielė Griušytė.
Miesto trasnsportas: gyvenimas be automobilio
Naujasis kvartalas bus tinkamas visiems judėjimo būdams: pėstiesiems, dviratininkams ir automobiliams. Jų srautus numatoma aiškiai atskirti, o tarp jų suformuoti žaliąsias zonas.
Pasak architekto L. Rekevičiaus, naujasis kvartalas projektuojamas iš esmės kitaip, todėl čia gyvenant automobilio kasdien gali ir neprireikti.
„Pirmuosius aukštus planuojame gyvybingus – su smulkiosios prekybos vietomis, kavinėmis, kepyklėlėmis ir svarbiausiomis kasdienėmis paslaugomis, todėl viską, ko reikia kasdieniam gyvenimui, bus galima pasiekti pėsčiomis. Planuojama, kad duris čia galėtų atverti ir vaikų darželis ar mokykla – aktyviai kalbamasi su galimais šių veiklų operatoriais“, – sako architektas.
Iki šiol didelę teritorijos dalį užėmusi antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė bus perkelta po žeme – ją pakeis dviejų aukštų požeminė aikštelė. Tokiu sprendimu paviršius išlaisvinamas žmonėms ir viešosioms erdvėms. Iš viso teritorijoje numatoma įrengti triskart daugiau vietų, nei yra dabar – apie 2100 vietų vietoj dabartinių 700.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai
1 komentaras. Leave new
Viskas čia labai blogai. Tekste teigiamai vertinama ir stengiamasi ibrukti visuomenei tik pačių verslų ir jų klapčiukų „architektų” prastos idėjos. Karščio salos ? Kas jums šiuo metu trukdo ten tas „salas” naikinti, darykite požemini parkavima, ant viršaus parka, bus slėptuvė gyventojams karo atveju, nebebus mandrios ivardytos karščio salos. Jūs visi gražiai giedate, o realybėje poto visiškas šlamštas gaunasi. Pažiūrėkite kokia karščio salą sukurėte paupyje.. vien kietos dangos, nepatogūs šaligatviai, viskas užgrūsta. Realiai nieko jūs doraus nesukuriate, nes jums liepta sukišti kuo daugiau kvm, kad tik ponaičiai piniguočiai tik pelniuką didenį gautų.