Galimybė parodyti savo profesionalumą ir įvertinti kolegų darbus – taip kasmetį geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų apdovanojimų konkursą „Geriausi architektūros studentų darbai“ pristato jo organizatorius Lietuvos architektų sąjunga (LAS). Šiais metais dėl geriausiųjų vardo konkuruos ir Latvijos bei Estijos absolventai. Dėmesio: į vieną konkurso renginių registracija baigiama šiandien!

Konkurencija – architektų kasdienybė

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius pasakojo, kad kolegos iš Didžiosios Britanijos nesuprato, kaip aukštosios architektūros mokyklos, užuot ignoravusios konkurentus, dalyvauja bendruose renginiuose: konkursuose, parodose, kūrybinėse dirbtuvėse.

Vis dėlto architekto darbas šiandien neatsiejamas nuo architektūros konkursų. Dar studijų metais pretenduojantieji gauti Arno Dineikos stipendiją ar dalyvaujantieji studentų idėjų konkurse „Sikon“ irgi konkuruoja tarpusavyje.

„Studentai privalo parengti konkurencingą darbą, jį pristatyti, apginti, nes praktinėje veikloje tai darys nuolat. Vis dėlto ne lenktynės, o studentų baigiamųjų darbų paroda – didžiausia šio konkurso vertybė. Baigiamųjų darbų gynimuose neįmanoma pamatyti visų darbų, o konkurse yra galimybė palyginti geriausius skirtingų mokyklų darbus“, – apibendrino pašnekovas.

L. Nekrošius priminė, kad Lietuvoje yra keturios architektūros mokyklos, o, pavyzdžiui, Latvijoje – dvi (viena jų – privati, veikianti dvejus metus). Lietuvoje architektus rengiančios aukštosios mokyklos, jo teigimu, ganėtinai skirtingos savo tradicijomis, dėstančiais specialistais.

Neabejoja konkurso vertingumu

Anot parodos kuratorės Rūtos Leitanaitės, geriausi architektūros studentų darbai rinkti dar sovietmečiu. Kurį laiką konkursas nevyko, jis vėl pradėtas organizuoti 2005-aisiais.

Kodėl LAS apskritai ėmėsi šios iniciatyvos? „Lietuvos architektūros ateitis – jaunimas. Nuo jaunųjų architektų priklauso, kaip ateityje atrodys mūsų miestai, mūsų architektūra kaip meno šaka, be to, LAS didelę reikšmę teikia architektūros edukacijai. Panašaus renginio, kuris įvertintų visų aukštųjų architektūros mokyklų darbą, nėra. Šio renginio tikslas – ne tik išrinkti geriausius baigiamuosius studentų darbus, bet ir palyginti aukštųjų architektūros mokyklų prioritetus: jų skiriamą dėmesį formai ar funkcijai, naujausioms technologijoms. Tad renginyje atsispindi studentų, kaip individualių kūrėjų, potencialas ir architektūros mokyklų pakraipa, charakteris, veidas“, – sakė R. Leitanaitė.

Absolventams šis konkursas – solidus startas: juk jie ne tik akademinei, bet ir architektūros profesionalų bendruomenei bei visuomenei pristato savo darbus, kuriems skyrė metus ar dvejus.

Kelerius metus nepriklausoma architektų komisija (nariai – architektai profesionalai, nedėstantys nė vienoje konkurse dalyvaujančioje aukštojoje mokykloje) mokymo įstaigose pati apžiūrėdavo visus baigiamuosius darbus, įvertintus aukščiausiais balais, ir iš jų atrinkdavo verčiausius keliauti į geriausių architektūros studentų baigiamųjų darbų parodą-konkursą.

Pastaraisiais metais išbandytas naujas būdas – labiausiai pasisekusius baigiamuosius darbus atrenka pačios aukštųjų mokyklų katedros.