• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Baltarusiai ir lietuviai vienijasi gaivindami paveldą

2016 lapkričio 18 d.
Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Penki bendri projektai, padėsiantys plėtoti turizmą ir gaivinti kultūros paveldą – tokie Kauno rajono, Gardino miesto ir Gardino rajono savivaldybių bendradarbiavimo planai.

Palei Nemuną gausu buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių, vien Baltarusijos teritorijoje jų suskaičiuojama dvylika, todėl ir lietuviai, ir baltarusiai norėtų atgaivinti šį paveldą.

Baltarusiai lankydamiesi Kauno rajone dalijosi patirtimi tiesiant dviračių takus, vystant kaimo turizmą, pasakojo apie pastangas gaivinti Nemuną ir Juodąją Ančią jungianti Augustavo kanalą. Šį laivybos technikos paveldo objektą siūloma įtraukti į UNESCO sąrašą.

Baltarusiai netgi parengė dviratininkų tilto per Nemuną projektą. Kauno rajono savivaldybės atstovų manymu, panašus tiltas galėtų būti pigesnė alternatyva planuojamam lyno keltuvui per Nemuną ties Zapyškiu ir Kulautuva.

Kartu su Gardino rajono savivaldybe Kauno rajono valdžia planuoja vykdyti projektą, padėsiantį gaivinti Raudondvario dvarą ir Sviatsko vietovėje esančius LDK didikų Valavičių rūmus.

Itin daug LDK paveldo yra pačiame Gardine: senosios Vytauto pilies griuvėsiai, XVIII amžiuje statyta naujoji pilis, carinės Rusijos laikų fortai, Jėzuitų katedra, daug įspūdingų bažnyčių.

1673 m. Lenkijos ir Lietuvos seimo priimtu įstatymu nustačius, kad kas trečias Abiejų Tautų Respublikos Seimas turi rinktis Gardine, netrukus Gardinas tapo antrąja Abiejų Tautų Respublikos sostine (greta Varšuvos), o XVIII a. antroje pusėje – ir svarbiausiu LDK ūkio bei kultūros centru.

Dabar Gardinas yra vienas labiausiai besivystančių Baltarusijos miestų, jame gyvena 365 tūkst. gyventojų, veikia laisvoji ekonominė zona, šiemet atidarytas technologijų parkas. Apskrityje veikia daug lietuviško kapitalo įmonių.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad