Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ startavo keturias dienas truksianti 23-oji tarptautinė paroda „Baldai“. Šiemet didžiausioje Baltijos regione baldų ir interjero sprendimų parodoje daug dėmesio skiriama interaktyvioms veikloms, verslo kontaktų užmezgimui, čia prisistato ne tik didieji baldų gamintojai, bet ir dizaineriai.
Šiais metais pirmą kartą parodoje lankytojai galės išbandyti restauratoriaus darbą – parodų ir kongresų centre „Litexpo“ veikia baldų restauravimo dirbtuvės, ekspozicijoje galima gyvai įvertinti, kaip senoviniai, antikvariniai baldai pritaikomi šiuolaikiniame, moderniame interjere. Profesionalūs restauratoriai konsultuoja, kaip nustatyti tikrą seno baldo vertę ir sėkmingai investuoti į antikvarinius baldus.
Keturias dienas čia veiks ir lankytojų pamėgtas Baldų fabrikas, suteiksiantis unikalią galimybę išvysti korpusinių virtuvės baldų gamybos procesą nuo projekto iki galutinio produkto. Lankytojai galės apžiūrėti netradicinius antrinio dizaino pritaikymo namuose sprendimus bei naujus konceptualius tiek patyrusių, tiek ir jaunųjų Lietuvos dizainerių darbus.
Profesionaliems architektams ir interjero dizaineriams skirtoje specialioje ekspozicijoje „Archzona“ prisistatys 26 įmonės, kurios demonstruos naujausius apdailos, apšvietimo, baldų, durų, fasadų, grindų, lubų, santechnikos, sienų dekoro produktus bei paslaugas.
Vienas svarbiausių parodos akcentų – drauge su „Verslia Lietuva“ organizuojama konferencija „Eksporto galimybės Lietuvos baldų sektoriui“. Renginys skirtas verslo kontaktų užmezgimui, apsikeitimui naudinga informacija, naujų žinių įsisavinimui ir Lietuvos baldų pramonės eksporto galimybių skatinimui.
Nors per daugelį metų nusistovėjusios Lietuvos baldų pramonės eksporto rinkos nesikeičia – daugiausia lietuviškų baldų eksportuojama į Švediją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, eksporto apimtys toliau didėja, o geografija vis sparčiau plečiasi.
Baldų sektoriaus apžvalgą parengusios „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas taip pat tvirtina, kad baldų eksporto geografija plečiasi.
„70 proc. šalies baldų sektoriaus pajamų uždirbama eksporto rinkose. Švedija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija 2016 m. buvo trys didžiausios eksporto rinkos Lietuvos baldų gamybos sektoriui. Tiesa, 2017 m. jau buvo stebimos teigiamos tendencijos, kurios signalizuoja intensyvesnio eksporto rinkų diversifikavimo proceso pradžią“, – sako analitikas.
Anot jo, baldų eksportas gerokai sparčiau augo į ne ES rinkas.
Pavyzdžiui 2017 m. II ketvirtyje baldų eksportas į JAV rinką per metus didėjo beveik 31 proc. Ir, žinoma, teigiama tendencija yra tai, kad eksporto augimas 2017 m. yra sąlygotas eksporto apimčių, o ne kainų, augimo.
Spalio 5–8 d. veiksiančioje parodoje dalyvauja daugiau kaip 100 įmonių iš Lietuvos, Austrijos, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Turkijos, Vokietijos, Ukrainos. Šių metų parodos akcentas – Lietuvos baldų sektoriaus įmonių kompetencijų eksporto srityje didinimas.
