Šį rudenį baigta ilgai laukta Kauno miesto simboliu tapusio pėsčiųjų bulvaro – Laisvės alėjos rekonstrukcija. Prasidėjęs dar 2015 m., rekonstrukcijos projektas išsiskiria savo unikalumu, reikšmingumu ir dėmesiu detalėms.
Laisvės ailėja yra vienas svarbiausių ir labiausiai Kauno identitetą išryškinančių urbanistinių projektų. Rekonstrukcijos autorius, žinomas Kauno architektas Šarūnas Kiaunė sugebėjo perteikti savo urbanistinę viziją ir iškelti pagrindinės miesto alėjos svarbą.
Šis projektas jau spėjo atkreipti ir miesto svečių, ir profesionalų dėmesį – Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimuose pelnė prestižinį įvertinimą už geriausią realizaciją. Šiandien ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje tapo malonia ir šiuolaikiška miesto erdve.
Urbanistinė vizija – tvarkyti vidinius alėjos kvartalus
Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą Š. Kiaunė ir jo studija parengė prieš dešimt metų. Pagrindiniai jau tuomet kelti tarptautinio konkurso uždaviniai buvo, kaip atgaivinti Kauno miesto centrą ir ką daryti, kad centrinė miesto dalis pritrauktų daugiau žmonių. Tuomet, 2004 m., kai buvo paskelbtas Laisvės alėjos sutvarkymo konkursas, ši centrinė miesto zona išgyveno sunkiausią savo laikotarpį.
Laisvės alėjoje trūko kokybiškų paslaugų, prekybos įvairovės, gatvė prarado savo senąjį identitetą, o naujas dar nebuvo sukurtas. Prekybos ir paslaugų madas pradėjo diktuoti didieji prekybos centrai. Kaip tik tuomet ėmė kilti prekybos ir pramogų centras „Akropolis“, tad projektuotojams buvo akivaizdu, kad šis objektas gali pritraukti nemažai žmonių srautų iš Laisvės alėjos.
Konkursą Š. Kiaunės studija laimėjo akcentuodama urbanistinę viziją, kurioje ypač svarbu tvarkyti kvartalų vidų. „Matydami palaipsniui gyvybę prarandančią Laisvės alėją, analizuodami situaciją ir aplinką, supratome, kad didžiausia problema, o kartu ir neišsemta galimybė, slypi alėjos gretimybėse – kvartaluose tarp Kęstučio ir Daukanto gatvių. Būtent kvartalų viduje yra tas didelis neišnaudotas potencialas, su galimybe visai Laisvės alėjos zonai suteikti naujos kokybės ir įkvėpti gyvybės. Kai pagrindinė centrinės miesto dalies arterija buvo pertvarkyta į pėsčiųjų bulvarą, kvartaluose natūraliai sunyko istorinių posesijų struktūra, pakito funkciniai ryšiai iš Laisvės alėjos pusės, todėl gaila, kad 1982 m. rekonstrukcijos projekte numatyti nauji ryšiai nebuvo pilnai įgyvendinti“, – pasakoja projekto autorius Š. Kiaunė.
[su_quote cite=””]Per siauras politikų požiūris, o ir pati visuomenė dar ne iki galo supranta, koks potencialas slypi tokioje svarbioje miesto vietoje.[/su_quote]
Pradėję rekonstrukcijos projektą, architektai pirmiausia gilinosi į ankstesnių autorių mintis, nagrinėjo, kas pasiteisino, kas labiau pavyko, kas ne. Preciziškai išanalizavus alėjos ir jos kvartalų situaciją, buvo nagrinėjami nuosavybės klausimai, ieškoma galimybės įrengti naujas viešąsias erdves, naujas urbanistines struktūras, kurios galėtų duoti impulsą visos centrinės dalies vystymuisi. Š. Kiaunės teigimu, numatytų sprendinių, kurie leistų vystytis kvartalams, realiai įgyvendinti nepavyko: „Per siauras politikų požiūris, o ir pati visuomenė dar ne iki galo supranta, koks potencialas slypi tokioje svarbioje miesto vietoje, nekelia naujų kokybinių reikalavimų šiai miesto daliai.“
[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]Atsinaujinimas per detales
Vis dėlto pagal projektą atlikta daug esminių atnaujinimų, kilstelėjusių miesto gatvės svarbą ir įvaizdį: išsaugota liepų alėja, atnaujinti požeminiai tinklai. Didžiausiais pasikeitimas – nauja grindinio koncepcija. Granitinio akmens raštas gerbia pirminę Laisvės alėjos kaip bulvaro idėją su aiškia centrine, buvusia važiuojamąja ir šaligatvių prie pastatų dalimis. Padaugėjo šviesos.
Neabejotinai svarbus smūgis tuštėjančiai Laisvės alėjai iki rekonstrukcijos buvo „modernizuotas“ apšvietimas. Pakeitus tuometinius apšvietimo stulpus naujais, dėl susidariusio šviesos kontrasto gatvė tapo tamsesnė, o kartu ir nesaugesnė. Šiandieniniame projekte ne tik pakeisti apšvietimo stulpai, bet ir įrengtas naujas LED fontano apšvietimas – trys dešimtys specialių įvairiaspalvių nerūdijančiojo plieno šviestuvų padeda sukurti jaukią ir modernią atmosferą.
Rekonstruojant ilgiausią Rytų Europoje pėsčiųjų gatvę, viešosios erdvės buvo kurtos kruopščiai, apgalvojant detales, medžiagas. Nebuvo siekiama idealiai atkurti buvusio vaizdo, tačiau norėta šiuolaikinėmis priemonėmis perteikti atminties ženklus, suformavusius šią erdvę.
„Džiaugiamės, kad gatvėje pavyko išsaugoti fontaną. Tokį pat kaip iš mūsų vaikystės nuotraukų, tarsi paminklą tam nuostabiam architektūriniam stebuklui ir jo autoriams, kurie dovanojo Kaunui šią pėsčiųjų zoną“, – pasakoja projekto autoriai.
Techniniame projekte didelis dėmesys skiriamas ir paprastai „nematomiems“ inžinerinių komunikacijų rekonstrukcijos darbams. Buvo pertvarkomi daugelis inžinerinių tinklų: naujai įrengiama lietaus nuotekų ir laistymo sistemos, rekonstruojami kiti tinklai, įrengiami papildomi rezerviniai kolektoriai, kad ateityje nereikėtų ardyti dangų ir pagrindų, norint kažką keisti. Tačiau istorinis mūrinis nuotekų kolektorius, einantis išilgai visa gatve, išlaikytas.
[su_quote cite=””]Siekėme gatvei grąžinti bulvaro įvaizdį, dabar ji tarsi ilga aikštė.[/su_quote]
Alėjos namų kvartalai – neišnaudotas potencialas
Šiandien tiek gyventojai, tiek miesto svečiai džiaugiasi kardinaliai pasikeitusia erdve, kurią tikrai galima vadinti Kauno širdimi. Tai susiformavusi urbanistinė erdvė, kurios pagrindinis įvaizdis – liepų alėja, kurianti žmonių sąmonėje Laisvės alėjos identitetą. Rengdami techninį projektą architektai stengėsi išlaikyti šį įvaizdį, praturtindami esamas erdves naujomis mažosios architektūros formomis.
„Siekėme gatvei grąžinti bulvaro įvaizdį, dabar ji tarsi ilga aikštė. Bulvaro įvaizdžio atkūrimas Laisvės alėjoje, manome, formuoja jaukią išskirtinę gatvės erdvę, būdingą tokio pobūdžio miestų centrinėms gatvėms“, – teigia autoriai.
Kiekvienam miestui labai svarbu turėti ką nors unikalaus, atitinkančio tam tikro laikmečio ženklus ir objektus. „Atkūrus Laisvės alėjos įvaizdį, panašų į tarpukario laikotarpį, joje būtinai turėtų atsirasti ir šiuolaikinių modernių objektų, traukiančių turistų ir gyventojų dėmesį, – papildo Š. Kiaunė ir pabrėžia, kad labai gaila, jog projektas neapima Laisvės alėją supančių vidaus kvartalų: – „Būtent kvartalų viduje yra tas didelis neišnaudotas potencialas, kuris galėtų visai Laisvės alėjos zonai suteikti naujos kokybės ir įkvėpti gyvybės. Laisvės alėją kvartalų viduje papildžius naujomis viešomis erdvėmis su skirtingomis funkcijomis, charakteriais, gyvenamąja paskirtimi, alėjoje ir jos prieigose atsirastų daugiau žmonių, tada ir poreikių būtų daugiau, daugiau vartojimo. Tik sėkmingai įvykdžius kvartalų konversiją, Laisvės alėja iš tikrųjų suklestės.“
Taip pat skaitykite:
Laisvės alėjoje sumontuotas interaktyvus fontanas, vienas moderniausių Lietuvoje
Inžinerinės Laisvės alėjos arterijos paklotos netrukdant įprasto gatvės ritmo
„Kauno tiltai“ moderniais elementais naujam gyvenimui prikėlė Laisvės alėją
[/su_note] [su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 lapkritis
Norite žurnalo tiesiai į namus ar biurą?
[/su_note]
