Architektai praktikuodamiesi daug dėmesio turi skirti natūraliam apšvietimui – neįvertinęs jo, architekto teigimu, negali sukurti įdomios ir originalios architektūros idėjos. Mat architektūra, kaip fizinės erdvės formavimo menas, tiesiogiai susijusi su apšvietimu. Projektuojant dirbtinį apšvietimą, svarbi konkreti žmogaus veikla, parenkamas tam tinkamas apšvietimas, o meninis apšvietimas dar kitoks – jo tikslas vienus dalykus paryškinti, kitus – paslėpti. Ir nors apšvietimo technologijos sparčiai tobulėja, Lietuvoje, įsitikinęs pašnekovas, apšvietimo specialistai iki šiol neruošiami dėl paprastos priežasties – per mažos rinkos.
„Baltijos šalių rinkoje, atsiradus poreikiui, kai kurie garsių apšvietimo sistemų gamintojų atstovai bando dirbti kartu su savo architektų ir dizainerių grupėmis. Jei prireikia apskaičiuoti svarbaus pastato apšvietimą, tai atlieka tokios įmonės specialistai: bendradarbiaudami su statinių architektais jie modeliuoja apšvietimą, rengia pastato vidaus ar išorės apšvietimo projektus“, – paaiškino architektas.
Veiklą reglamentuoja įstatymai
Architekto rengimas – reglamentuota veikla. Baigęs studijas, architektas turi išmanyti daug esminių dalykų, sutelkus dėmesį tik į apšvietimą, jis netektų didelės dalies žinių, taigi negalėtų įgyti architekto kvalifikacijos. „Išvada tokia, kad jei ir būtų imta rengti apšvietimo architektus, tokia studijų programa nebeatitiktų reglamentuotos architekto studijų programos reikalavimų. Taigi kyla klausimas, ar tokia studijų programa būtų paklausi. Jei yra poreikis, į architektūros, interjero dizaino studijų programas integruojami moduliai. Žinoma, aukštajai mokyklai niekas nedraudžia pasigirti, kad studijose daugiau dėmesio skiriama dirbtiniam apšvietimui. Tačiau tam, manau, nereikalinga nauja studijų programa“, – įsitikinęs architektas.
Meniniai įgūdžiai, kompozicijos, spalvotyra – be šių dalykų, V. Dapkevičiaus įsitikinimu, neišsiverstų apšvietimą projektuojantis architektas. O apšvietimo inžinierių užduotis – apskaičiuoti, kiek šviestuvų reikia, kad erdvė, gatvė būtų apšviestos tam tikru intensyvumu, arba optimizuoti apšvietimą, atsižvelgiant, tarkime, į judėjimo intensyvumą. Pavyzdžiui, Olandijoje studentai parengė projektą, kurio tikslas buvo sutaupyti kuo daugiau gatvių apšvietimui skirtų lėšų. Gatvėse šviesa įsijungdavo tik tuo atveju, jei jutikliai užfiksuodavo judantį objektą.
V. Dapkevičiaus įsitikinimu, architektas turi būti tas specialistas, kuris pateikia mintį, koks apšvietimas turėtų būti. Vienas dalykas įvertinti apšvietimo normas, kitas – papildomi užsakovo norai, kaip apšviestą pastatą jis nori matyti. Architektas turi sugebėti tinkamai suformuluoti užduotį apšvietimo projektuotojui, kuruoti projektą. „Architektas turi suprasti, ko jis nori, nes jei nesuvoks meninių apšvietimo principų, vien inžineriniai apšvietimo sprendimai neduos kokybiškų rezultatų“, – neabejoja V. Dapkevičius.
Mokosi ir architektai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedroje šviesos technikos specializacijos magistrai ruošiami nuo 1995 metų. Į dvejų metų trukmės studijas, anot katedros specialisto dr. Konstantino Oto, kompleksiškai įtraukti visi pagrindiniai šviesos technikos dalykai. Studentai mokosi spinduliuotės ir šviesos technikos fizinių pagrindų, fiziologinės optikos ir spalvininkystės, šviesos šaltinių, jų valdymo elektrinių grandinių, šviesos įtaisų, apšvietimo įrenginių modulių. Atlikdami laboratorinius ir kursinius darbus jie išmoksta naudotis specialia programine įranga, suderinti prieštaringus techninius, ekonominius ir estetinius kriterijus sprendžiant sudėtingas projektavimo užduotis. Taip pat geba atlikti fotometrinius matavimus. „Paprastai šią studijų programą renkasi su elektra susijusių specialybių bakalaurai, tačiau gali rinktis ir statybininkai, architektai, kiti specialistai“, – komentavo K. Otas.
Šviesos technikos specialistų Lietuvoje trūksta. Tai KTU darbuotojams rodo nereti Lietuvos įmonių skambučiai: teiraujamasi apie jaunus specialistus, prašoma konsultacijų ar matavimo paslaugų, todėl, patikino K. Otas, nė vienas universitetą baigęs šviesos technikas nelieka be darbo. Daugelis dirbti pradeda dar studijuodami. Keletas KTU absolventų sėkmingai dirba šviesos technikos įmonėse užsienyje.
Šviesos technikos žinios yra specifinės, tad bendro inžinerinio išsilavinimo, kaip ir savarankiškų studijų, nepakanka. „Tai aiškiai matyti iš įvairių straipsnių architektūros klausimais, bendraujant su įmonių vadybininkais, kai tos pačios sąvokos ar įrenginiai vadinami skirtingai, pateikiami vienas kitam prieštaraujantys argumentai ar ieškoma sąsajų tarp dalykų, kurie vienas nuo kito nepriklauso. Nesusikalbėjimas apsunkina bendravimą, pavyzdžiui, tarp kliento ir vadybininko, architekto ir užsakovo, architekto ir elektriko“, – replikavo pašnekovas.
24 valandos apšvietimo teorijos
Įmonėms, dirbančioms šviesos technikos srityje, pageidaujant, KTU Elektros energetikos sistemų katedros specialistai pradėjo rengti 24 val. trukmės šviesos technikos seminarus. Juose sulaukiama vadybininkų, architektų, elektrikų, energetikų, apšvietimo tinklų specialistų.
Seminaruose patirtimi dalijasi specialistai, suprojektavę ir įrengę Vilniaus pilių komplekso, Vilniaus katedros ir varpinės, Žaliojo tilto Vilniuje, Šv. Onos bažnyčios, Kauno rotušės, Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir jo sodelio Kaune, Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios, Palangos bažnyčios, Prisikėlimo ir Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčių Kaune apšvietimą. Katedros darbuotojai taip pat įgyvendino Kauno ir Utenos gatvių apšvietimo tinklų rekonstrukcijos projektus, ne vieną vidaus apšvietimo projektą. Į projektavimo darbus, K. Oto teigimu, paprastai įtraukiami ir studentai.
„Bendraudamas su architektais pastebėjau, kad šviesos technikos technologinių žinių jiems kartais pritrūksta. Todėl būsimieji architektai, universitete pasirinkę architektūros studijų programą, turi modulį „Apšvietimas ir akustika architektūroje“. Išklausę šį modulį, studentai įgyja žinių apie šviesos technikos technologijas, apšvietimą, jo projektavimą. Užsienio universitetuose yra panašių studijų programų, tačiau tokių universitetų reta“, – teigė KTU atstovas.
Šviesos technikos ir apšvietimo technologijos sparčiai žengia pirmyn. Atsiranda vis naujų modernių, efektyvių ir ilgaamžių šviesos šaltinių, apšvietimo įtaisų, jų valdymo sistemų, šou ir kitokio vizualinio meno įrenginių. Gerėjant ekonominiams šalies rodikliams, atsiranda vis daugiau vidaus ir išorės architektūrinio apšvietimo projektų. Todėl šios srities profesionalų poreikis, pašnekovo įsitikinimu, ir toliau išliks.
