Jeigu pastatas sunaudoja daugiau, jis laikomas taršiu ir privalo mokėti taršos mokestį. O tuos pastatų savininkus, kurie šildymui sunaudoja mažiau, negu leidžia viršutinė norma, valstybė skatina mokesčių lengvatomis. Traktuojama, kad tokie gyventojai daugiau investavo į savo būstą, o kartu ir į švarios aplinkos išsaugojimą.
Pas mus galbūt galima nustatyti ne tokius griežtus energijos naudojimo reikalavimus, tačiau kriterijus reikėtų numatyti. Tai bus paskata gyventojams susirūpinti energiniu būsto efektyvumu. Dabar to nedaroma, nes niekas nereikalauja. Jeigu būtų nustatyti aukštesni standartai ir įteisintas taršos mokestis, daugiabučiai būtų modernizuojami kitaip. Abejoju, ar būtų apsiribojama C ar B energinio naudingumo klase, juo labiau gaunant solidžią valstybės paramą. Tikiu, kad žinia, jog galbūt teks mokėti taršos mokestį, daugelį gyventojų skatintų jo išvengti renkantis aukštesnius renovacijos standartus.
Dalius GEDVILAS
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
Statybos sektoriui 2014 metai buvo labai darbingi. Juos galėčiau pavadinti įvadu į permainas, kurios laukia netolimoje ateityje. Tai buvo parengiamasis laikotarpis statybos skaitmeninimo procesui, kuris netrukus ateis į Lietuvą. Turime susivokti, kur einame mes patys, kokiame lygyje yra statybos lyderiai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Turime suprasti, kokius namų darbus turime padaryti, kad neprarastume konkurencingumo.
Šiais metais studijavome, dairėmės į geruosius pavyzdžius ir aiškinomės, kaip dirbti toliau, kad būtume vienodame lygyje su lyderiais.
Kokius turime parengti namų darbus? Statybos skaitmeninimas pirmiausia paremtas tinkamos metodikos parinkimu ir patvirtinimu. Žinoma, mūsų statybos sektoriaus dalyviams dar reikia daug aiškinti, kas yra BIM. Tad būtina analizuoti gerosios praktikos pavyzdžius, kuo užsiima ES lyderiai. Taigi mūsų laukia didžiuliai iššūkiai – pasitvirtinti BIM reikalavimus, susitarti dėl mainų standartų. Tai yra didžiulė pertvarka ne tik statybų sektoriuje, bet ir visame valstybės ūkyje. Ji pirmiausia turės įtakos viešosios infrastruktūros savininkams, valstybės planavimo sistemai.
Žvelgiant į ekonominius mūsų sektoriaus rodiklius, negalima nepastebėti augimo. Įmonės pamažu išlipa iš duobės, baigia dengti nuostolius ir jau gavo pelno. Dabar svarbiausia ne dairytis atgal, bet žiūrėti, kas bus priekyje. Matome, kad Europos valstybės taiko naujas vadybos ir inžinerines metodikas, kurios akivaizdžiai didina pelningumą. Norėdami išlaikyti pelno maržą, turime neatsilikti nuo naujovių ir stengtis pelningai dirbti ateityje.
Šiais metais būta ir neigiamų dalykų. Pirmiausia akivaizdžiai pasijuto migracijos rezultatai. Makroekonomikos rodiklius analizuojantys specialistai turi atkreipti dėmesį, kad daugiausia žmonių emigravo iš statybų sektoriaus. Ir tuo reikia smarkiai susirūpinti. Tie, kurie liko dirbti Lietuvoje, turi būti geriau motyvuojami, jiems turi būti mokamas didesnis atlyginimas ir sudaromos kitos palankios sąlygos toliau čia dirbti. Bet tai sąlygoja didesnes statybų kainas, nes viskas surišta viena grandine.
Reikia paminėti ir įsisiūbavusį renovacijos procesą. Jis parodė, kad patirties dera semtis iš tų, kurie daugiabučių modernizavimo programą ėmėsi įgyvendinti pirmieji.
