Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) vienas pagrindinių tikslų yra mažinti aplinkos taršą. Prie to prisideda ir apčiuopiamos naudos duoda Klimato kaitos specialioji programa. Ji yra viena pagrindinių fondo įgyvendinamų ir yra skirta klimato kaitos padariniams – šiltnamio efektui ar anglies dvideginio išmetimui į atmosferą, – mažinti.
Įgyvendinta daug projektų
Klimato kaitos specialioji programa buvo įsteigta siekiant tikslingai panaudoti už taršos leidimų pardavimų gautas lėšas – finansuoti klimato kaitos padarinių švelninimo projektus. Į Klimato kaitos specialiosios programos sąskaitą patenka lėšos, gautos už perleistus nustatytosios normos vienetus (NNV) ir aukcione parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL), taip pat surinktos ekonominės baudos, savanoriški įnašai ir kitos lėšos. Programos lėšomis finansuojami projektai, kurie susiję su klimato kaitos padarinių švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių.
LAAIF direktoriaus pavaduotojas Arvydas Dragūnas teigė, kad Klimato kaitos specialioji programa leido įgyvendinti nemažai svarbių projektų: modernizuota daug švietimo ir vaikų ugdymo įstaigų, globos namų, įvairių visuomeninės paskirties objektų. Programos lėšomis ne vienoje šalies teritorijoje įrengta nauja ar atnaujinta biokuro katilinė, skirta visuomeniniams pastatams šildyti.
Per pastaruosius metus šalies miestuose bei miesteliuose buvo įgyvendinta daug projektų, finansuotų iš Klimato kaitos specialiosios programos.
Vienas iš gerų taršos mažinimo pavyzdžių – Ariogalos priminės sveikatos priežiūros centro vandens pašildymo sistemos modernizavimas. Įgyvendinant projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centre“, Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro pastate įrengta plokščiųjų saulės kolektorių sistema karšto vandens ruošimui. Sistemą sudaro didelio efektyvumo horizontalios konstrukcijos saulės kolektoriai, pritvirtinti ant pastato stogo, vandens šildytuvai, taip pat valdymo automatika, temperatūros reguliatorius, išsiplėtimo indai ir kita susijusi įranga.
Numatoma, jog įrengti saulės kolektoriai vasaros metu į pastatą tieks 17,46 MWh šiluminės energijos. Ši energija leis pašildyti apie 350 kubinių metrų buitinio karšto vandens ir padengs ne mažiau kaip 60 proc. kasmet sunaudojamos šilumos poreikio buitiniam karštam vandeniui ruošti. Įrengus saulės kolektorius karštam vandeniui ruošti, bus sutaupoma 17,46 MWh šiluminės energijos per metus. Įrengus saulės kolektorius, metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis sumažės nuo 4,01 tCO2.
Subsidijuojamas atsinaujinančių šaltinių diegimas visuomeninės paskirties pastatuose taupo šių valstybinių ir savivaldybių pastatų energijos įsigijimo išlaidas, atitinkamai kas mėnesį reikalauja mažesnių valstybės ir savivaldybių biudžeto asignavimų. Įdiegus įrenginius, kurie iš atsinaujinančių gamina elektros ir šilumos energiją, pastatų energetinis išlaikymas gali sumažėti iki minimumo.
Kas ir kokią paramą gali gauti?
Vadovaujantis Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymu, ne mažiau kaip 40 proc. visų programos lėšų turi būti panaudojama energinio efektyvumo didinimo projektams ir ne mažiau kaip 40 proc. – atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams. Projektų paraiškas priima ir registruoja, projektus vertina, pinigų mokėjimą administruoja ir projektų įgyvendinimą prižiūri LAAIF.
Paraiškas finansavimui gali teikti viešasis sektorius, norintis įsidiegti iš atsinaujinančių išteklių energiją generuojančią įrangą į savivaldybėms ar valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus: gydymo įstaigas, vaikų ugdymo įstaigas, globos namus, kultūros pastatus ir kt. Paramos dydis – 90 proc. projekto vertės. Finansavimas neskiriamas tik projektinei dokumentacijai ruošti. Finansuojamas medžiagų įsigijimas, darbai, paslaugos.
Nuo 2012 metų individualiųjų namų savininkams (fiziniams asmenims) parama Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis teikiama pagal dvi finansavimo priemones – „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %“ ir „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kitų) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“.
Parama fiziniams asmenims
Kasmet sparčiai auga individualiųjų namų savininkų, norinčių pasinaudoti valstybės finansine parama atnaujinti savo būstą, skaičius, o noras tapti energijos gamintojais paskatino naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. 2012 metais LAAIF finansavo daugiau kaip 100 tokių projektų, o 2015-aisiais šis skaičiaus išaugo jau penkis kartus. Pagal šias priemones pareiškėjai gali gauti iki 30 proc. faktiškai patirtų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų kompensacinę išmoką, kuri negali viršyti 14,5 tūkst. eurų.
Individualiojo gyvenamojo namo, į kurį planuojama investuoti, savininkas arba bendraturtis gali gauti paramą ir tuomet, jei modernizavo savo būstą arba įsidiegė atsinaujinančius energijos šaltinius ankstesniais metais, nes kompensuojamos išlaidos, patirtos nuo 2012 metų balandžio 15 dienos.
Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus vedėja R. Ambrazevičienė teigė, kad valstybės paramos negalima tikėtis, jeigu renovacijai skirtomis lėšomis ketinama įsirengti naują namą. Kitas svarbus aspektas yra tinkama namo paskirtis. Jei tai daugiabutis ar sodo namas, administracinės patalpos ar garažas, šių statinių savininkams finansinės kompensacijos neskiriamos.
Užpildyti paraiškas nesudėtinga
Žvelgiant į statistiką, atrodytų, kad daugiau yra norinčiųjų įsirengti alternatyvios energijos šaltinius nei renovuoti individualiuosius namus. Pastarųjų 2015 metais buvo 148, jiems bus išmokėta per 1 mln. eurų paramos. O atsinaujinančių energijos išteklių naudotojų 2015 metais registruota 368, jiems bus išmokėta per 1,3 mln. eurų. Iš viso nuo 2012 metų iki šiol valstybės paramą renovacijai gavo daugiau kaip 660 individualiųjų namų savininkų ir 870 namų savininkų, norinčių įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Įprastai kvietimai teikti paraiškas individualiųjų namų renovacijai ar norint įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius skelbiami kiekvienų metų kovo–gegužės mėnesiais LAAIF (www.laaif.lt) ir Aplinkos ministerijos (www.am.lt) interneto svetainėse.
Užpildyti projekto registracijos formą nėra sudėtinga, tačiau labai svarbu nurodyti tiksliai apskaičiuotas būsimas apimtis. Remdamasis jomis LAAIF nustato ir rezervuoja finansinę kompensaciją. Netinkamai ar ne iki galo užpildyta projekto registracijos forma atmetama ir negali būti tikslinama – ji gali būti tik teikiama naujai.
Įgyvendinęs projektą individualiojo namo savininkas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos LAAIF turi pateikti tinkamai užpildytą mokėjimo prašymą – pareiškėjo deklaraciją, visų išlaidas pagrindžiančių ir apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas bei kitus LAAIF skelbtame kvietime nurodytus dokumentus.
Turi mažinti energijos sąnaudas
Pareiškėjai, kurie atnaujina gyvenamąjį namą, papildomai pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą ir pažymą, kurioje nurodoma, kad modernizuotas pastatas pasiekė energinio naudingumo C klasę ir energijos naudojimo sąnaudos sumažėjo ne mažiau kaip 20 proc.
LAAIF apmoka projekto išlaidas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo pareiškėjo tinkamai įforminto mokėjimo prašymo ir visų išlaidas pagrindžiančių bei apmokėjimą įrodančių dokumentų registravimo dienos.
Individualiųjų namų savininkai, norintys pasinaudoti valstybės parama, turi žinoti, kad nebus kompensuojamos išlaidos sumontavus energetikos įrenginį, gaminantį tos pačios rūšies energiją, kuriam diegti parama jau gauta ankstesniais metais.
Be to, pateikus projektų registracijos formas ir gavus LAAIF patvirtinimą, kad kompensacija, numatyta projektui įgyvendinti, yra rezervuota, dar nėra šimtaprocentinės garantijos, kad ji bus išmokėta, jei projektą įgyvendinantys namų savininkai neįvykdys savo įsipareigojimų.
Per 5 metų laikotarpį LAAIF turi teisę bet kada apsilankyti projekto įgyvendinimo vietoje ir prašyti pateikti su projekto veikla susijusius dokumentus. Jeigu namo savininkas atsisako pateikti reikiamus dokumentus ir nesutinka su kitais reikalavimais, LAAIF turi teisę iš pareiškėjo pareikalauti grąžinti visą ar dalį kompensacinės išmokos.
Kitas svarbus aspektas – jeigu pareiškėjas neįgyvendina projekto iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos ir nepateikia mokėjimo prašymo arba iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos raštu ar elektroniniu paštu neinformuoja LAAIF, kad negalės įgyvendinti projekto iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos, jis netenka galimybės gauti kompensaciją, ir jo projektas yra išbraukiamas iš projektų registracijos sąrašo. Taip pat pareiškėjas netenka teisės gauti paramą vienus metus.
Nori turėti savus energijos šaltinius
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad individualiųjų namų gyventojai nori ne tik sumažinti šildymo išlaidas, didinti namo energinį efektyvumą ir gerinti patalpų mikroklimatą. Atsiranda vis daugiau norinčiųjų turėti savo elektros energijos gamybos šaltinį. Todėl populiarėja elektros energiją gaminančių alternatyvių šaltinių diegimas.
Nors, pavyzdžiui, fotovoltinių elektrinių diegimas reikalauja nemažų investicijų, jų populiarumas nemažėja. Antroje vietoje pagal populiarumą yra vėjo elektrinės. Patrauklu ir tai, kad elektrinėms iki 10 kW pagaminta perteklinė energija gali būti per elektros tinklus susigrąžinta nemokamai.
Individualiųjų namų gyventojai mielai renkasi ir šilumos siurblius. Populiariausi iš jų yra „oras–vanduo“, nes tokie yra pigesni palyginti su geoterminiais.
Kitas svarbus veiksnys – gauta parama naudojama tam, kad būtų taupiau eikvojama energija ir kad į atmosferą būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to, valstybės teikiama finansinė parama teikia abipusę naudą ne tik fiziniams asmenims, bet ir pačiai šaliai, siekiant, kad ji taptų energiškai nepriklausoma valstybė.
