Vienas svarbiausių dalykų rengiant bakalauro darbą, be abejo, yra temos pasirinkimas. Labai džiaugiuosi, kad darbo vadovės doc. dr. Lados Markejevaitės padrąsinta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros katedrai pasiūliau savarankiškai suformuluotą temą – „Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimo ir kultūros centras“ (konstrukcinės dalies konsultantas – lekt. Jakovas Mendelevičius, inžinerinės dalies konsultantė – doc. Violeta Misevičiūtė).
Sostinės senamiestyje – Didžiosios sinagogos žaizda
Mano ryšys su žydų kultūra netiesioginis: esu lietuvė, tačiau dar gimnazijoje susidomėjau Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų, kartu – ir holokausto istorija. Eidama per Vilnių visada jaučiau, kad miesto audinys pilnas istorijos ženklų. Pasirinkta studijų kryptis – architektūra – leido suprasti, kad pastatai – galinga priemonė atkreipti žmonių dėmesį, galbūt net formuoti jų požiūrį. Mano nuomone, viena skaudžiausių Vilniaus senamiesčio žaizdų yra buvusios Didžiosios sinagogos vieta.
Ji aiškiai lokalizuota 2011 metais vykusių archeologinių tyrinėjimų metu. Šiuo metu ant dalies sinagogos liekanų stovi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla (iki 2002 metų šiame pastate veikė vaikų darželis). Nors nuo 1989 metų yra keliami šios senamiesčio erdvės tvarkymo klausimai, realių darbų nevyksta.
Pradėjusi tyrinėti temą suvokiau, kad tai ne tik fizinis, bet ir dvasinis vakuumas lietuvių ir žydų santykiuose. Dėl to pagrindinis mano darbo tikslas buvo suprojektuoti kultūros centrą, skirtą dialogui tarp žydiškosios projekto vietos istorijos ir dabartinių jos gyventojų kurti, taip pagerbiant po Antrojo pasaulinio karo sugriautas projekto vietoje stovėjusias Vilniaus sinagogas, kloizus bei jų kiemus ir sykiu atkuriant išdraskytą urbanistinį senamiesčio audinį. Norėdama pajusti sunaikintą vietos dvasią atidžiai tyrinėjau buvusį jos užstatymą, funkcinį zonavimą ir žmonių judėjimą egzistavusiose erdvėse.
Stiprūs motyvacijos šaltiniai rengiant projektą man buvo nuoširdus priėmimas Lietuvos žydų bendruomenėje, pokalbiai su Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininku Simu Levinu, žydų kultūros istorike Lara Lempertiene ir architekte Maja Ptašek.
Išardytoji struktūra atkurta ne mechaniškai
Svarbiausias pastebėtas aspektas – šioje teritorijoje prarasta Vilniui būdinga kiemų struktūra, kuri formavo bendruomenę, srautų judėjimą ir mastelį. Projekte siekiau šį vietos charakterį rekonstruoti ne butaforiškai, bet suteikiant jam šiandien aktualią prasmę. Dėl šios priežasties projekto tūrinė-erdvinė kompozicija sąmoningai tiksliai nekartoja buvusių sinagogų išdėstymo ir architektūrinės raiškos.
Išimtis padaryta pažymint Vilniaus Didžiosios sinagogos maldos salės perimetrą, jo vietoje projektuojant meno galeriją, kurios funkciniai patalpų ryšiai ir fiziniai parametrai yra meninė čia stovėjusio pastato interpretacija. Galerijos balkonų aukštis parinktas pažymint svarbiausius Didžiosios sinagogos erdvių aukščius, o kontūrai simboliškai žymi bimos (paaukštinta vieta, iš kurios skaitoma Penkiaknygė) ir aron kodešo (švenčiausia sinagogos vieta, kurioje saugomi Toros ritiniai) vietas. Dvigubas fasadas ir sukurta galimybė esant tarpfasadinėje erdvėje apžvelgti ir miestą, ir kultūros centro kompleksą – irgi dialoginės pastato koncepcijos atspindys.
Siekiant nepažeisti po kultūriniu sluoksniu esančių sinagogų pamatų, visas kompleksas lokalizuotas ant dviejų virš žemės lygio iškeltų platformų. Toks simbolinis praeities palaidojimas pasirinktas kaip žydų kultūrai būdingo akmens palikimo pagerbiant mirusiuosius metafora. Urbanistinė ant platformų projektuojamų pastatų kompozicija kuria naujas nominalias erdves, kurios savo charakteriu mena žydiškąją Vilniaus senamiesčio architektūrą.
Akcentas – edukacinė-kultūrinė funkcija
Projekto programą parengiau norėdama pabrėžti šiai vietai būdingas funkcijas, pritaikydama jas šiandienos kontekste. Sinagoga nėra vien religinės paskirties statinys, kartu svarbios ir jos funkcijos: bendruomenės susirinkimų ir mokymosi. Religinius Vilniaus bendruomenės poreikius šiuo metu tenkina Pylimo gatvėje veikianti choralinė sinagoga. Dėl šios priežasties, plėtodama projekto programą, koncentravausi į edukacinę-kultūrinę funkciją.
Be to, tikiu, kad veiksmingiausias vaistas nuo Lietuvoje vis dar klestinčio antisemitizmo yra būtent švietimas. Universali kalba, kuria būtų galima kalbėti apie tokius jautrius dalykus kaip kultūrų pažinimas ir skaudžios istorijos suvokimas, galėtų būti mokslo ir meno sintezė. Siekiant tai įgyvendinti numatoma galerija, informacinis centras, pristatantis litvakų kultūrą, Vilniaus miesto istorijos tyrimų centras, atvykstančių menininkų ir mokslininkų apgyvendinimo bei darbo erdvės, vietos bendruomenės kultūros centras.
Norint kontroliuoti automobilių judėjimą sklype, Žydų gatvės dalis projekte grąžinta į originalią padėtį ir nukreipta į vieną iš Vokiečių gatvės namų arkų, pro kurią organizuojamas tik techninio aptarnavimo įvažiavimas. Pagrindinis aplinkinių gyventojų transporto patekimas į sklypą numatomas pro kitus tos pačios gatvės vartus. Šiaurinėje sklypo pusėje kuriamos terasos leidžia vizualiai paslėpti Stiklių gatvės gyventojams suformuotą tranzitinę liniją.
Taip pat, išnaudojant skirtingą projektuojamų grindinių platformų lygį, numatoma iš dalies antžeminė mechaninė automobilių saugojimo aikštelė, išspręsianti apgailėtiną šiandienį automobilių dominavimą šioje senamiesčio dalyje. Pasirinktas projektuojamų pastatų mastelis niuansuoja su aplinka. Apdailos medžiagos parinktos atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas, kartu stengiantis spalviškai nekontrastuoti su šalia esančiais pastatais.
Labai džiaugiuosi, kad mano bakalauro projektas ne tik buvo puikiai įvertintas universiteto erdvėje, bet ir sulaukė žydų bendruomenės dėmesio: S. Levinas stebėjo viešą gynimą, o grafinė darbo dalis šiuo metu eksponuojama Lietuvos žydų bendruomenės patalpose.
Linas NAUJOKAITIS
VGTU Architektūros fakulteto Architektūros katedros docentas, bakalauro baigiamojo darbo recenzentas
Stebėtinai pagrįsta ir išsami projekto programa visiškai atitinka projektuojamo objekto apimtį ir šiandienos aktualijas. Pasirinkta tema (ir jos vieta) yra ypač jautri ir sudėtinga. Studentė brandžiai suvokė ir puikiai interpretavo pasirinktą temą. Surinkta išsami analogų, vietos studijų, istorinė ikonografijų medžiaga.
Pasirinkta objekto idėja ir jos kompozicinis tūrinis (erdvinis) išpildymas puikiai atitinka senamiesčio kontekstą ir struktūra, ir masteliu. Kuriamos nominalios erdvės, tūriai skaidomi jautriai, pasirinktomis kryptimis, ieškoma vizualinių ryšių su aplinkiniu užstatymu. Funkcinis sprendimas aiškus ir pagrįstas. Demonstruojama profesinių įgūdžių kompetencija.
