Lietuvos nacionalinis muziejus netrukus pristatys penkerius metus trukusį tyrimą, kuris tapo įmanomas pavykus įsigyti itin vertingą ir Vilniaus miesto istorijai reikšmingą istorinę medžiagą, saugomą Rusijos kariniuose archyvuose. Jos kilmė ir tikslas nustebino muziejaus istorikus, bet tą išsiaiškinti pavyko tik išnagrinėjus nepaprastai didelį kiekį medžiagos. Tyrimo svarbą sustiprina tai, jog esama geopolitinė situacija ilgam užvėrė Rusijos archyvus tyrėjams iš Lietuvos: įsigyti šią medžiagą buvo suspėta pačiu laiku, o jau visai netrukus su ja susipažinti galės visi norintys.
Didžiąją dalį medžiagos sudaro skaitmeninės kopijos 51-as didelio formato lakštas su Vilniaus miesto visų gatvių ir priemiesčių užstatymo brėžiniais, taip pat XIX a. miesto planas. Medžiaga įsigyta skaitmeninių kopijų pavidalu, rašoma muziejaus pranešime spaudai.
Tyrimo vadovė doc. dr. Birutė Vitkauskienė pasakoja, jog apie medžiagą žinota jau seniai bet viską į savo vietas sudėliojo Lietuvoje rastas dokumentas: „Tik praėjus keleriems metams po to, kai įsigijome medžiagą, pavyko rasti po 1831 metų sukilimo rašytą raštą, kuriuo Rusijos vidaus reikalų ministras informuoja Vilniaus karinį gubernatorių, jog į Vilnių turi atvykti grupė kariškių, inžinierių, topografų, kurių tikslas yra parengti miesto maketą. Taip man tapo aišku, jog Maskvoje ir Sankt-Peterburge atskirai saugota medžiaga yra susijusi ir svarbiausia – koks buvo jos atsiradimo tikslas.“
Vilniaus dokumentavimo procesas tuomet galėjo trukti iki dvejų metų. Tikėtina, kad pagamintas maketas į Rusiją buvo išvežtas vėliau.
„Tokie projektai būdavo derinami su caru, galbūt buvo netgi jo paties užsakyti. Manyčiau, jog miesto maketas buvo savotiška demonstracinė priemonė – kaip karinė administracija įsivaizdavo „tramdysianti“ posukiliminį Vilnių. Buvo svarbu žinoti miesto išsidėstymą, užfiksuoti jau įrengtą karinę tvirtovę, kuri, kaip ir keliuose kituose imperijos okupuotuose miestuose (pavyzdžiui, Lietuvos Brastoje), atsirado pačiame miesto centre. Carinės Rusijos valdžia bijojo, jog sukilimai kartosis, todėl nuo tvirtovės pylimų į miestą buvo nukreiptos patrankos. Ironiška, kad viskas pasisuko taip, jog dabar galime pasidžiaugti, turėdami unikalią medžiagą, o to laiko pastatų fasadų detales galime atkurti iki smulkiausių detalių“, – pasakoja B. Vitkauskienė.
Anot mokslininkės, toks miesto dokumentavimas buvo savotiška tų laikų vizualizacija, tik vykdyta be jokios įrangos: einant gatvėmis, piešiant bei braižant kiekvieną fasadą, vėliau lipdant maketą iš mažų medžio plokštelių, kurios savo spalvomis atspindėjo Vilniaus pastatų koloristiką.
Paviljono vizualizacija. Aut. architektai Dalia Puodžiūtė ir Julius Seniūnas
Parodys Vilniaus miesto – kaip gyvo organizmo – visumą
Prieš du šimtus metų atlikto darbo detalumas ir preciziškumas, mastelio laikymasis leido konvertuoti brėžinius į 3D modelį ir Vilniaus miesto maketą atkurti jau šiuolaikinėmis priemonėmis. Tai unikalus atvejis, nes nei vienas Lietuvos miestas neturi tokios medžiagos.
Pasak B. Vitkauskienės, pasiremiant šio tyrimo rezultatais ir naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, bus perteiktas mums mažai pažįstamas Vilniaus veidas: „Norėjome atkurti ne tik patį maketą, bet ir vientisą šios epochos Vilniaus miesto paveikslą. Gilinomės į Vilniaus miesto užstatymą, jo pastatų architektūrą bei gyventojus. Identifikavome kiekvienos gatvės fasadus, nes brėžiniuose gatvių pavadinimai nebuvo užrašyti. Nagrinėjome autentišką tų laikų ikonografiją, rašytinius šaltinius, pagal miesto pastatų ir sklypų savininkų sąrašus išsiaiškinome visų valdų savininkus nuo 1775 iki 1845 metų“.
Atkurtas maketas bus pats tiksliausias mūsų dienas pasiekęs liudijimas apie tai, kaip Vilnius atrodė prieš 200 metų, ir parodys miesto kaip gyvo organizmo visumą: miesto topografiją, viso senamiesčio užstatymą. Interaktyvūs sprendimai makete leis vizualizuoti demografinio, socialinio-kultūrinio konteksto pokyčius po 1794 m. ir 1831 m. sukilimų, atkurti įvairias kasdienybės istorijas, priminti mieste gyvenusias asmenybes.
„Moksliniai tyrimai yra pamatinė muziejininkų darbo dalis, be kurios negalėtume lankytojams pasiūlyti turiningų ir jiems aktualių parodų bei edukacijų. Ypač džiugu, kai jie leidžia atstatyti istorinę teisybę, ką padarė šio tyrimo komanda: maketas, kuris buvo sukurtas mūsų laisvės siekio malšinimui, dabar atgims miesto pažinimui“, – kolegų atlikto tyrimo rezultatais džiaugiasi muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.
Išvysti maketą bus galima jau netrukus – 2023 m. gegužės–spalio mėnesiais jis bus eksponuojamas šalia Karaliaus Mindaugo paminklo iškilsiančiame laikiname paviljone „Vilnius prieš 200 metų“. Projektą aktualizuos plati lydimųjų renginių, ekskursijų ir edukacijų programa, kuri skatins šiandienos vilnietį sukurti arba sustiprinti ryšį su Vilniumi per miesto istorijos ir praeities vilniečio pažinimą. Paviljono patirtis bus visapusiškai pritaikyta ir užsieniečiams, kuriuos visų pirma turėtų nustebinti skirtumai tarp Vilniaus dabar ir prieš 200 metų. Šis projektas ir šiemet minimas Vilniaus 700 metų jubiliejus – puiki proga iš Vilniaus kilusiems asmenims atgaivinti savo ryšį su miestu.
Mokslinį tyrimą vykdė Lietuvos nacionalinio muziejaus menotyrininkės doc. dr. Birutė Vitkauskienė ir Karolina Glinska. Šio tyrimo pagrindu baigiama rengti mokslinė monografija, kuri, planuojama, pasirodys dar šiais metais.
