Dveji metai nuostabaus, tačiau sykiu sunkaus, įdomių pažinimų ir iššūkių kupino komandinio darbo. Taip patirtį legendinio burlaivio „Meridianas“ rekonstrukcijos projekte apibūdino architektė Dainora Abelkienė. Uostamiesčio simboliu vadinamas unikalus objektas specialistus egzaminavo kone kiekviename žingsnyje ir diktavo nestandartinius sprendimus.

„Iščiupinėjo“ dešimtis burlaivių

„Meridiano“ interjerą projektavusi architektė D. Abelkienė prisipažino, jog teko atsakingai paruošti „namų darbus“. Specialistė aplankė senuosius burlaivius Stokholme, Marienhamne, Hamburge, Travemiundėje, Alikantėje, Visbyje. „Meridiano“ savininkai architektei taip pat suteikė galimybę pasižvalgyti po burinius bei kruizinius laivus, atplaudavusius į Klaipėdą.

„Landžiojau ir po ardomus, nurašytus pjaustymui laivus – ieškojau tinkamų detalių, autentiškų eksponatų ir įrengimų. Labai turtinga ir vertinga informacija pasidalijo Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio „Brabander“ kapitonai, Lietuvos buriuotojų sąjungos nariai. Laivo rekonstrukcijai savininkai subūrė puikią ne tik laivininkų, bet ir inžinierių, muziejininkų – tikrų savo darbo žinovų ir entuziastų – komandą. Visada galėjau jais pasiremti ir gauti maksimalią informaciją“, – teigė D. Abelkienė.

Architektė laikėsi nuostatos, kad specifiniai konstrukciniai laivo sprendiniai turi būti matomi lankytojų.

„Špangautai ir stiebai su savo „lizdais“ ir Marselio aikštelėmis, fluorai, pilersai, deniai, trapai, knechtai, trosai, burės, žibintai – norėjosi neužgožti šių elementų jungčių, maksimaliai jas išeksponuoti. Todėl atsirado stiklo liukai triume – matyti tikrieji autentiški laivo špangautai (beje, po protezavimo ir injektavimo jie išties laiko apie 40 procentų konstruktyvo) ir fluorai. O pilersai sunumeruoti, nes tai yra laivo standumui labai svarbūs „kaulai“, – aiškino specialistė.

Atnaujinant burlaivį buvo panaudoti ne tik autentiški senojo „Meridiano“ liukai, bet ir restauruotos visos jame rastos žalvarinės detalės bei meno kūriniai iš architekto Petro Lapės rekonstrukcijos laikų.

Jungties laivas–žemė rebusai

Architektė D. Abelkienė pripažino, jog įgyvendinant projektą sunkiausia buvo įdiegti šiuolaikiškam restoranui reikalingą įrangą taip, kad ji būtų pastebima kuo mažiau. Vėdinimo kanalai stiebų ertmėse, šildymo sistema (fankoilai), išvedžiojimai bortuose, išmetimas – viskas turėjo būti integruota į apdailą pačiais mažiausiais atstumais.

„Su laivo konstruktoriumi Henriku Mališausku ilgai sukome galvas, kaip pasiekti, kad visos jungtys laivas–žemė būtų vienoje vietoje, be to, žiemą neužšaltų ir galėtų kilnotis – juk Danės vandens lygio amplitudė – 1,3 metro. Tačiau galime džiaugtis puikiu rezultatu“, – įvertino specialistė.

Šiandien niekas nė neįtartų, jog jungtys su miesto komunikacijomis (vanduo, nuotekos, elektros kabelis, silpnos srovės) slepiasi už dailių VIP salės bufeto durelių.

Kaip vieną sudėtingesnių sprendimų pašnekovė įvardijo ir užduotį instaliuoti monitorius lenktose bortų plokštumose, apipavidalinti juos kaip iliuminatorius ir dar rasti sprendimą, kaip prie jų visada lengvai prieiti.

Kitas netipiškas niuansas – laivo lingavimas vyraujant stipriam vėjui ar pro šalį praplaukiant kitam laivui. Teko pasirūpinti, kad tokiais atvejais lankytojai ar darbuotojai turėtų kur kuo skubiau įsikibti, kad ant grindų nekristų baro taurės ir buteliai. Dėl šios priežasties buvo projektuojami ir suapvalintų kampų baldai. „Šie dalykai jūrininkų yra seniai sugalvoti, tačiau reikėjo juos visus suprasti, susisteminti“, – teigė specialistė.

[su_quote]Atnaujinant burlaivį buvo panaudoti ne tik autentiški senojo „Meridiano“ liukai, bet ir restauruotos visos jame rastos žalvarinės detalės ir meno kūriniai.[/su_quote]

Interjero ir eksterjero apšvietimo sprendinius taip pat nulėmė objekto specifika. Kadangi ant vandens viskas labai greitai drėksta ir rūdija, teko rinktis būtent laivams skirtus šviestuvus.

Kuriant šį unikalų projektą reikėjo ne vieno sudėtingo sprendimo, ir jie visi buvo įgyvendinti. Anot architektės, tai yra ir didžiulis užsakovų nuopelnas – laivo savininkai užtikrino visas sąlygas, kad net ir sudėtingiausi sumanymai būtų maksimaliai realizuoti.

Pritaikė ir edukacijai

Specialistė pripažino, jog buvo nelengva apsispręsti ir dėl laivo stilistikos bei spalvų, restorano kategorijos, lauko kavinės viršutiniame denyje, burių.

„Pasirinkome baltą spalvą. Ji labai puošni, graži, nors ir reikalauja žymiai daugiau priežiūros. Kadangi nuo miesto oro taršos burės pilkėja, o išplauti teršalų, įsigėrusių į medžiagą, faktiškai neįmanoma, kaip alternatyva tradicinėms buvo pasirinktos burės iš specialaus audinio, kuris yra retesnis ir lengvesnis“, – pasakojo architektė.

[su_quote]Špangautai ir stiebai su savo „lizdais“ ir Marselio aikštelėmis, fluorai, pilersai, deniai, trapai, knechtai, trosai, burės, žibintai – norėjosi neužgožti šių elementų jungčių, maksimaliai jas išeksponuoti.[/su_quote]

Atgaivintą burlaivį siekta maksimaliai pritaikyti edukacijai, tad nuo šiol jūreivystės amato besimokantys jaunuoliai čia galės mokytis kelti bures, tvirtinti virves. O prie visų svarbiausių laivo elementų buvo pritvirtintos lentelės su lietuviškais jūriniais pavadinimais. Specialiai pagamintos valtys – taip pat tinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o ne šiaip butaforiniai elementai.

„Meridiano“ lankytojų dėmesį traukia ir išskirtinės dekoratyvinės detalės. Po smagių eksperimentų su veidrodžiais ir stiklais laiptinei buvo pagamintas grūdinto stiklo atitvaras su ėsdintu burių piešiniu, instaliuoti šviečiantys veidrodžiai.

D. Abelkienė džiaugiasi, kad savininkai sutiko dekoruoti erdves vertingais meno kūriniais. Klaipėdos Baroti galerija pasiūlė tapytojo Pranciškaus Poručio akvareles, VIP salėje kabo autentiški senoviniai žemėlapiai, o laiptų detales iš žalvario ir bronzos kūrė skulptorius Svajūnas Jurkus ir metalo meistras Albinas Jukumas. Visi restoranui skirti indai taip pat buvo gaminami pagal specialų užsakymą – juos ženklina originalūs „Meridiano“ logotipai.