Šiandien daugiau nei 75 proc. Europos žmonių gyvena miestuose (angl. European Environment Agency, n. d.). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad 2020 m. daugiau nei 80 proc. europiečių gyvens urbanizuotose teritorijose. Tokia sparti urbanizacija kelia daugybę su sveikata ir aplinkosauga susijusių klausimų. Miestuose taikoma vis daugiau išmaniųjų technologijų sprendimų, kuriami informaciniai tinklai, siekiant juos paversti veiksmingesniais, saugesniais, darnesniais ir patogesniais. Tačiau kyla dvejonių, ar miestų technologinės pažangos užteks gyventojų sveikatos poreikiams tenkinti?

[su_quote cite=”Gintarė Janušaitienė”]Tyrimai rodo, kad urbanizacijos keliamų iššūkių sveikatai yra daug daugiau. Tarp jų triukšmas ir didėjantis transporto srautas, cheminė aplinkos tarša naujomis sintezuotomis medžiagomis, mažas gyventojų fizinis aktyvumas, mažėjantis kontaktas su gamta. Visa tai skatina epigenetinius pokyčius ir lėtinių fizinių bei psichikos ligų vystymąsi.[/su_quote]

Oro taršai mažinti – įvairios iniciatyvos

Šiuolaikinė sveiko miesto samprata susijusi ne tik su gyventojų sveikata, bet ir su tvaria miestų raida, ekologinėmis idėjomis, ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu miesto gyvybingumu. Vienas aktualiausių sveikatos iššūkių – oro tarša, kuri vertinama kaip vienas pagrindinių sveikatos rizikos veiksnių. Pasaulyje 9 iš 10 žmonių kvėpuoja užterštu oru. PSO skaičiuoja, kad kasmet nuo ligų, susijusių su oro užterštumu, miršta net 7 mln. žmonių (WHO, n. d.).

Daugelis kuriamų naujų technologijų yra daugiau skirtos oro taršos ir kitų sveikatos rizikos veiksnių sukeltoms pasekmėms, o ne priežastims šalinti. Itin užterštuose miestuose populiarėja tyro oro zonos, kuriose įrenginiai filtruoja orą. Vienas įdomesnių pavyzdžių – Pekine eksponuojamas didžiausias pasaulyje septynių metrų aukščio oro valytuvas–bokštas (angl. Smog-free Tower), kuris per valandą išvalo 30 tūkst. kubinių metrų oro, o jo veikimui sunaudojama tik ~1 kWh elektros energijos. Panašų energijos kiekį sunaudotų 100W elektros lemputė per 10 valandų, o energijos kaina būtų apie 0,13 Eur/val.

Inovatyvius sprendimus oro taršos problemoms didžiuosiuose miestuose spręsti siūlo Didžiosios Britanijos įmonė „Airlabs“. 2017 m. ji, siekdama atkreipti dėmesį į Londono oro taršos problemą, bendradarbiaudama su „JCDecaux“ ir „The Body Shop“, sukurtą oro gryninimo technologiją įmontavo trijose autobusų stotelėse, taip sukurdami nedideles švaraus oro zonas labiausiai užterštose miesto vietose.

Įmonė yra sukūrusi ir kitų nestandartinių oro gryninimo sprendimų. Kaip pavyzdį galima pateikti švaraus oro suoliuką (angl. The CleanAir Bench), kuris filtruoja užterštą gatvės orą, o ant jo sėdintiems žmonėms leidžia kvėpuoti tyru oru. Nors šios priemonės geriau nei nieko, tačiau tokie minimalūs sprendimai oro taršos problemų neišspręs, kol nebus imtasi kompleksinių miestų planavimo priemonių, kurios sudarytų sąlygas gyventojams patogiai judėti žaliuoju transportu, naudoti atsinaujinančią energiją ir pan.

Urbanistiniame planavime – dėmesys sveikatai

Tyrimai rodo, kad urbanizacijos keliamų iššūkių sveikatai yra daug daugiau. Tarp jų triukšmas ir didėjantis transporto srautas, cheminė aplinkos tarša naujomis sintezuotomis medžiagomis, mažas gyventojų fizinis aktyvumas, mažėjantis kontaktas su gamta. Visa tai skatina epigenetinius pokyčius ir lėtinių fizinių bei psichikos ligų vystymąsi. Atliktais tyrimais nustatyta, kad transporto sukeliamos oro taršos NO2 padidėjimas sustiprina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, hospitalizavimo riziką dėl širdies priepuolių, o padidėjęs triukšmo lygis – reprodukcinio amžiaus moterų hipertenzijos riziką.

Dėl šių priežasčių dėmesys gyventojų sveikatai tampa vienu kertinių urbanistinio planavimo aspektų. PSO sveikų miestų kūrimui pateiktose rekomendacijose taip pat pažymi būtinybę planuojant miestus atsižvelgti į sveiko gyvenimo būdo ir fizinio aktyvumo skatinimą, gamtinių zonų pasiekiamumo gerinimą, saugių vietų pėstiesiems kūrimą ir žmonių bendravimui bei sąlyčiui su gamta sąlygų užtikrinimą.

Šiandien jau nebekelia abejonių tai, kad gamtinė aplinka teigiamai veikia vaikų raidą, ypač prisideda prie fizinio aktyvumo skatinimo, socialinių kontaktų gausinimo, emocinio streso ir nutukimo mažinimo. Gamtinė aplinka svarbi tokių aktualių visuomenės sveikatos problemų sprendimui kaip hipertenzija, depresija ir nutukimas.

Kryptį diktuoja Kopenhaga

Sudarius tinkamas, sveiką gyvenimo būdą skatinančias sąlygas urbanizuotoje aplinkoje, net ir tingūs miestiečiai yra linkę tuo pasinaudoti. Todėl pažangiausi pasaulio miestai daug investuoja į viešųjų žaliųjų erdvių kūrimą ir priežiūrą. Pavyzdžiui, Danija nuolat patenka tarp laimingiausių pasaulio šalių, o jos sostinė Kopenhaga pripažinta vienu sveikiausių pasaulio miestų. Šis miestas turi ir daugiau su gyventojų sveikata susijusių įvertinimų. 2014 m. Kopenhaga buvo apdovanota Europos žaliosios sostinės titulu, o 2019-aisiais pripažinta viena gyvybingiausių vietų Europoje. Šio miesto urbanistiniame planavime didžiausias dėmesys buvo skirtas aplinkos tausojimui, žaliajai energetikai ir transportui, miesto žaliųjų zonų kūrimui ir gyventojų judumui.

Kopenhagai šioje srityje iš tiesų pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų. Pavyzdžiui, šiuo metu 96 proc. Kopenhagos gyventojų pėsčiomis miesto gamtines zonas gali pasiekti per 15 min, o 55 proc. miestiečių kasdien važiuoja dviračiu dėl įrengtos itin patogios, visą miestą sujungiančios dviračių takų infrastruktūros.

Kopenhagos visuomenės sveikatos vadovė Katrine Schjønning interviu „The Guardian“ pažymėjo, kad Kopenhagos gyventojai mieste juda dviračiais ne dėl noro sveikiau gyventi, bet dėl to, kad taip paprasčiau, kadangi miestas suprojektuotas dviračiams, o ne automobiliams. Šiame mieste nuolatos kuriamas žaliųjų zonų tinklas, daug dėmesio skiriama žaliųjų zonų tarpusavio ryšiams. Iki 2025 m. Kopenhaga planuoja tapti nulinių CO2 emisijų miestu. Taip pat planuojama dar labiau mažinti automobilių eismą, įrengti švaraus oro zonas, visą kelių dangą pakeisti triukšmą mažinančiu asfaltu.

Neabejotinai, technologijos gali gerokai palengvinti sveikų ir išmanių miestų planavimą. Miestų informaciniai tinklai padeda geriau suprasti ir įvertinti realią situaciją, kuria remiantis tampa galimi pažangesni planavimo sprendimai. Pavyzdžiui, Nyderlandams pritaikyta miesto žaliųjų zonų stebėsenos sistema „Smart Green Space“ leidžia stebėti ir analizuoti miestų žaliųjų zonų ir užstatymo santykį, sekti lietaus vandens įgeriamumą, nustatyti miesto karščio salas ar nustatyti vietas, kuriose būtina įrengti žaliąsias erdves mikroklimatui pagerinti ir kt.

Vis dėlto pasiteisinę pažangių miestų pavyzdžiai rodo, sveiko miesto kūrimas reikalauja kompleksinio požiūrio. Išmaniosios miestų sistemos neabejotinai yra viena svarbių dedamųjų, tačiau toli gražu ne vaistas nuo visų ligų.

[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]

Literatūra:

1. Bendokiene I, Grazuleviciene R, Dedele A. Risk of hypertension related to road traffic noise among reproductive-age women. Noise Health 2011;13:371-7. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.noiseandhealth.org/text.asp?2011/13/55/371/90288

2. Boseley, S. (2018). How do you build a healthy city? Copenhagen reveals its secrets. The Guardian. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/environment/2018/feb/11/how-build-healthy-city-copenhagen-reveals-its-secrets-happiness.

3. European Commission (2012a). Green structure of Copenhagen. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/environment/europeangreencapital/wp-content/uploads/2012/07/Section-3-green-urban-areas_Copenhagen.pdf.

4. European Commission (2012b). Green structure of Copenhagen. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/environment/europeangreencapital/wp-content/uploads/2012/07/Copenhagen-Short-Leaflet_Web.pdf

5. European Environment Agency. (n.d.) Urban environment. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.eea.europa.eu/themes/urban

6. Imagem (n.d.) Smart green space. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://imagemnl.com/dashboards/smart-green-space/).

7. Madden, D. (2019). Ranked: The 10 Happiest Countries In The World In 2019. Forbes. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.forbes.com/sites/duncanmadden/2019/03/28/ranked-the-10-happiest-countries-in-the-world-in-2019/#381a308d48a5

8. Petraviciene, I.; Grazuleviciene, R.; Andrusaityte, S.; Dedele, A.; Nieuwenhuijsen, M.J. (2018). Impact of the Social and Natural Environment on Preschool-Age Children Weight. Int. J. Environ. Res. Public Health 2018, 15, 449. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.mdpi.com/1660-4601/15/3/449

9. WHO (World Health Organization). (2016). Health as the pulse of the new urban agenda. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.who.int/phe/publications/urban-health/en/.
10. WHO (World Health Organization). (n.d.). 9 out of 10 people worldwide breathe polluted air but more countries are taking action. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.who.int/news-room/detail/02-05-2018-9-out-of-10-people-worldwide-breathe-polluted-air-but-more-countries-are-taking-action).

11. Vancutsem, D. ir kt. (2009). Urban planning and human health in the European city, report to World Health Organisation. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://isocarp.org/activities/projects/who_report_final_version/

12. Vencloviene, J., Grazuleviciene, R., Babarskiene, R., Dedele, A., Grazulevicius, T. (2011) Short-term nitrogen dioxide exposure and geomagnetic activity interaction: contribution to emergency hospitalization for acute coronary syndrome, International Journal of Environmental Health Research, 21:3, 149-160. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: DOI: 10.1080/09603123.2010.515671

13. Visitcopenhagen (2014). Copenhagen on CNN’s Top 10 Healthiest Cities. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.visitcopenhagen.com/copenhagen/copenhagen-cnns-top-10-healthiest-cities

14. SmartCitiesWorld (2019). Copenhagen and Bern named most liveable cities. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.smartcitiesworld.net/smart-cities-news/smart-cities-news/copenhagen-and-bern-named-most-liveable-cities-3852

[/su_note]

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 liepa/rugpjūtis.