Parengė Aušra Nyman

Pagrindinė sveikos visuomenės sudedamoji dalis yra saugus būstas, kuris yra esminis žmogaus gyvenimo kokybės ir gerovės dėmuo, padiktuotas besikeičiančių poreikių patenkinimo šiame įvairiapusiškame pasaulyje, susiduriančiame su klimato kaitos iššūkiais, aplinkos būklės blogėjimu, neprognozuojamais ekonomikos šuoliais. Todėl būsto įperkamumas, tvarumas, bendruomenių formavimo iniciatyva, inovacijos bei ekonominė plėtra tampa svarbiausiu modernios visuomenės tikslu. Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros fakulteto magistrantė Vijūnė Brazytė ir jos darbo vadovė architektė Gintarė Kapočiūtė nutarė pasigilinti į tai, kokių ateities namų norėtų jaunosios kartos atstovai. Vystytojams ir savivaldos institucijoms pravartu atkreipti į tai dėmesį. 

Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje pastebima nuolatinė migracijos iš kaimo į miestą tendencija – maždaug 54 proc. sudaro miesto gyventojai, o iki 2045 m. mieste gyvenančiųjų skaičius, spėjama, padidės 1,5 karto. „Vystytojai iki šiol nesukuria naujų būstų pasiūlos, kuri atlieptų tiek klimato kaitos ir teritorijų monofunkciškumo iššūkius, tiek bendruomeniškumo poreikius. Naujai vystomi projektai yra dažnai atsikartojantys, neįkvepia, o jų pasiūla Lietuvos regionuose yra nepakankama“, – aiškinamajame rašte pastebi absolventė.

Jaunoms šeimoms skirtas projektas

V. Brazytės sukurtas projektas skirtas naujai besikuriančioms bendruomenėms, kaip jų formavimo ir įtraukimo įrankis, remiantis naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos principais – tvarumu, estetika ir bendryste. Projekto tikslinė auditorija – jaunos šeimos, artimos gamtos puoselėjimui bei iniciatyviam bendram gyvenamosios aplinkos gerinimui. Šiai gyventojų grupei įperkamas būstas yra glaudžiai susijęs su tvarumu bei pačių gyventojų (bendruomenės) įsitraukimu į projektavimą, taikant tvarią praktiką bei atsižvelgiant į ekonominius veiksnius, užtikrinančius gyventojų gerovę bei ilgalaikį būsto plėtros gyvybingumą.

Projekto autorė siekė, kad architektūros sudėtis būtų lanksti, todėl rėmėsi vienu pagrindinių tvarumo principų – kurti erdves, kurios laikui bėgant gali prisitaikyti prie kintančių gyventojų poreikių ir aplinkybių, taip skatinant pastatų ilgaamžiškumą ir mažinant poreikį persikelti gyventi kitur. Projekto sprendiniai atliepia žmogiškąjį mastelį: gyvenamosiose teritorijose pirmenybė teikiama pėstiesiems, o greitesnis transportas pritaikytas remiantis saugumo ir pagarbos lėtai judantiems asmenims principu.

Svarbiausia – infrastruktūra ir pasiekiamumas

Projektui buvo pasirinkta Marijampolės miesto šiaurinė dalis – gero pasiekiamumo vieta Lietuvoje, turinti ryšį ir su natūralia gamta, todėl potencialiai galėsianti pritraukti vietinius bei didmiesčių gyventojus. Kadangi projektas kuriamas su perspektyva į ateitį, atsižvelgiama ir į būsimą infrastruktūrą.

Naujai besikuriančių verslų bei jaunų šeimų dėmesį turėtų pritraukti 2030 m. planuojama užbaigti tarptautinio europinio geležinkelio transporto projekto „Rail Baltica“ vėžė nuo Jiesios (Kaunas) iki Lenkijos sienos, kuri užtikrintų ne tik tarpmiestinį, bet ir tarptautinį susisiekimą. Šiai perspektyvai patvirtinti, projekto autorė pasirėmė ir istoriniais faktais – dėka 1922 m. naujai suformuoto bei įrengto geležinkelio, jungiančio Kazlų Rūdą ir Šeštokus, atgijo miesto ūkinė ir prekybinė veikla ir tuo pačiu pats Marijampolės miestas.

Urbanistinis sprendimas – gamtinį karkasą sujungti su išvystyta infrastruktūra

Projektu siūloma ne tik kurti tvarią gyvenamąją architektūrą, bet ir pažvelgti į miestą kaip į socialinį organizmą, prisidėti prie ekologiškesnės bei tvaresnės aplinkos kūrimo, ekonomikos kėlimo, investuojant į ekosistemomis grindžiamus metodus, kurie duoda įvairiapusę naudą. Projekto autorė įžvelgia galimybes tampriau sujungti žaliąjį gamtinį karkasą su socialine susisiekimo infrastruktūra Marijampolės šiaurinėje miesto dalyje.

Gyvenamojo kvartalo planavimo principai – prisitaikyti prie natūralaus kraštovaizdžio ir atkuriamų prarastų žaliųjų jungčių. Svarbiausias projekto akcentas – pagarba gamtai, todėl projektuojami pastatai įsilieja į aplinką nekonkuruodami, o tausodami ją.

Projektu siekiama socialinės sanglaudos bei didesnio bendruomenių įsitraukimo – sudaromos sąlygos bendruomenių susibūrimams, bendroms šventėms bei šių renginių valdymui vietinės savivaldos principu. Kuriami bendruomenių puoselėjami bei valdomi gyvenamieji kvartalai su daugiafunkcinėmis bendruomenių erdvėmis, kurios turi potencialo tapti kūrybinėmis amatų dirbtuvėmis, meno galerijomis, o taip pat Valdorfo mokymo principais paremtas vaikų darželis, žalieji lauko sodai, buriantys daržininkystės ir sodininkystės bendraminčius ir kita kvartalo gyventojus vienijanti veikla.

Lengvai transformuojami moduliniai pastatai, prisitaikantys prie gyventojų poreikių

Projekte siūlomi lankstaus būsto (angl. flexible housing) principai, leidžiantys prisitaikyti prie besikeičiančių gyventojų poreikių bei aplinkybių, galimybė neišvykti iš teritorijos dėl kasdienių, gyvenimo poreikiams atliepti reikalingų veiksmų. Kuriama modulinė pastato sistema, išlaikanti vienodą kvartalo architektūrinį vaizdą, sprendimai labiausiai remiasi žmogiškuoju masteliu, kaip pagrindiniu veiksniu, lemiančiu pastatų dydį, struktūrą bei erdves.