Architektūros kokybė, estetika ir svarbiausia, jos paklausa – yra esminiai klausimai, sprendžiami planuojant naujus projektus. Kur kas rečiau susimąstome, kokie išties ilgalaikiai (ar trumpalaikiai) jie gali būti ateityje. Aplink stebime šimtmečius išstovėjusius statinius, po 50-ies metų renovuojamus pastatus ar griaunamas nebereikalingas konstrukcijas. Kai kurie projektai pasiekia pabaigą net nepradėję „gyvuoti“.

Vienas iš tokių pavyzdžių – „Burj Al Babas“, esantis netoli kurortinio Mudurnu miestelio Turkijoje. Jeigu „Disnėjaus“ tapomas gyvenimo pilyje paveikslas atrodo romantiškai ir svajingai, tai „Burj Al Babas“ taptų prasčiausia šios „svajonės“ interpretacija. Tai šiurpoka dešimties hektarų laukuose stūksanti kopijuotų namelių krūva.

Nuo ko prasidėjo apleisto pilių miesto statybos?

Šis projektas yra sąlyginai gana „jaunas“ – sulaukus nemažo populiarumo tarp specifinės auditorijos (idėja iš esmės buvo skirta turtingiems Artimųjų Rytų šalių gyventojams), su kuria vystytojai suderino estetinę projekto viziją, 2014 m. prasidėjo statybos.

Projekte buvo numatyta pastatyti 732 pilis primenančius, prabangius trijų aukštų nuosavus namus, kuriuose būtų įrengtos sūkurinės vonios, baseinai, grindų šildymas ir kt. patogumai. Pilių miestelyje turėjo įsikurti ir bendruomenei skirtos erdvės: karštųjų versmių spa, restoranai, prekybos centras ir golfo laukai.

Aplinkos kontekstą ir gyventojų poreikius ignoruojantis projektas

Kičinės architektūros „pilys“ akivaizdžiai kontrastavo su vietinėmis tradicijomis, urbanistiniu ir architektūriniu kontekstu. O projektui skirtas sklypas kadaise buvo tankus pušynas. Ši idėja sulaukė didžiulio pasipriešinimo iš vietos gyventojų, vyko protestai, tačiau į juos nebuvo kreipiamas dėmesys, kadangi pilių pardavimai vyko užsienyje. O ir gyventojams atstovaujantis miestelio meras palaikė šią iniciatyvą. Toks projektas atspindi užmojį, per daug nutolusį nuo šiandien ypač aktualių diskusijų požiūrio: socialinio ir gamtinio konteksto architektūroje svarbos.

Pradžioje nemaža dalis namų buvo išparduoti, savininkams net nemačius realaus rezultato. Iš viso į statybas buvo investuota apie 200 mln. JAV dolerių. Tačiau 2018 m., pastačius tik 587 namus, vystytojai susidūrė su sunkumais ir bankroto grėsme. Vėliau projektą bandyta atgaivinti, bet pandemijos iššūkiai galutinai užkirto kelią įgyvendinti šią viziją.

Atsižvelgiant į gyventojų nepasitenkinimą ir brutaliai aplinką darkančią architektūrą, 2018 m. Turkijoje išleido įstatymą dėl projektinių pasiūlymų tvirtinimo, atsižvelgiant į istorinį architektūros kontekstą. Vis dėlto „Burj Al Babas“ statybos jau buvo įsibėgėjusios, dėl ko užkirsti joms kelią nepavyko.

Kaip apleistas pilių miestas atrodo šiandien?

Šis projektas patyrė nesėkmę ne tik dėl finansinių sunkumų, bet ir dėl pačių pirkėjų nusivylimo. Jau pastatytų namų kokybė neatitiko įsivaizduojamos „Disnėjaus“ fantazijos pilies. Išskirtinis daiktas, kartojamas šimtus kartų, greitai praranda savo žavesį. Ypač jei naudojamos pigios ir prastos kokybės statybinės medžiagos, pavyzdžiui, dekoro detalėms naudotas stiklo pluoštas, putų polistirenas ir kt.

Nedžiugino ir estetinė raiška, pastatų eksterjeras neatrodė pakankamai įmantrus, ta pati situacija vyravo ir namų viduje. O kur jau kalbėti apie vienas prie kito kone prisišliejusius pastatus: logikos stokojantis sklypų išplanavimas taip ir liko neišpildytas. Neaišku kur turėjo būti privati, o kur viešoji erdvė, nebuvo nukloti ir bendrieji keliai.

Trumpai tariant – tai apleista, baugią atmosferą kelianti vieta, tačiau „Burj Al Babas“ neužmirštas dėl jo neigiamos įtakos tiek aplinkosaugai, tiek kultūrai ir architektūrai. Pilių miestas „Burj Al Babas“ nėra pirma ir paskutinė apleista gyvenvietė. Tokių vietų pasaulyje yra nemažai, dažnai jos ir lieka užmirštos, o kai kurios, kaip, pavyzdžiui, „Calico“ miestelis Kalifornijoje, JAV, buvo paverstas populiaria turizmo vieta. Apie šį pilių miestą yra žinoma dėl jo triuškinančio nepasisekimo, tačiau kiek panašių projektų, gavę pakankamai finansavimo, buvo įgyvendinti nepaisant vietinių gyventojų, gamtos, kultūros ir architektūros konteksto?