Italų architekto, profesoriaus, architektūros kuratoriaus Giuseppe (Pippo) Ciorra‘os paskaitoje bus nagrinėjama kintanti muziejaus paskirtis.
Muziejus kaip vieta architektūros palikimo saugojimui bei viešinimui; muziejus kaip teorijos bei kritikos agentas, siekiantis aktyvaus ir neobjektyvaus architektūros asmenybių bei tendencijų žymėjimo; muziejus kaip atviras tyrimų laukas, provokuojantis naujas disciplinų bei fizines institucines ribas, viena vertus sukurdamas hibridinius laukus tarp meno, politikos, dailės ir kitų kalbų, kita vertus – siekiantis ir aktyviai ieškantis galimybių išplėsti muziejaus atstovaujamą lauką toli už savo fizinių ribų – į miestą ir kraštovaizdį.
Pasak G. Ciorra‘os, kartu su šiuolaikinio meno scena pasikeitė architektūros parodų specifika, jos tapo atvira terpe eksperimentams ir idėjų sklaidai. Pasikeitus architektūros kuravimo koncepcijai, susiformavo palanki atmosfera sąlygiškai naujų srovių, tokių kaip kontekstualizavimas, aktyvizmas, pasakojimas atsiradimui ir populiarinimui. Dėl to domėjimasis naujausia, su architektūra susieta tarpdisciplininių tyrimų medžiaga bei profesionalių meno kritikų įžvalgomis yra neatsiejama architekto ar kuratoriaus darbo dalis.
G. Ciorra dėsto Ascoli Piceno architektūros aukštojoje mokykloje (SAD), Camerino universitete ir yra architektūros kuratorius MAXXI – nacionaliniame XXI a. meno muziejuje Romoje. Taip pat yra tarptautinės doktorantūros programos „Villard d‘Honnecourt“ koordinatorius bei Tarptautinės architektūros kritikų asociacijos (ang. CICA – Committee of International Critics of Architecture) narys.
Nuo 1981 metų jo straipsniai, publikuojami Italijos ir tarptautinėje periodinėje spaudoje. Šį kritiką galima pažinti iš jo gausiai publikuojamų knygų bei kuruotų parodų, jis buvo vienintelis europietis žiuri narys 2016 metų Venecijos architektūros bienalėje.
Vieta ir laikas: Nacionalinėje dailės galerijoje [NDG], Konstitucijos pr. 22, Vilniuje, 2017 sausio 11 dieną [trečiadienį], 20 val. Renginys nemokamas. Pokalbis vyks anglų kalba.
PRANEŠĖJAS REKOMENDUOJA SKAITYTI:
|
Kodėl verta skaityti? Knygoje analizuojamos dabartinės architektūros teorijos, bei jų įtaka, šiuolaikinėms post-skaitmeninėms architektūros realijoms. Architektūra besidomintiems bei profesionalams skirtoje knygoje, subtiliai atskleidžiamos savitos architektūros bei kitų socialinių ir teorinių disciplinų sąsajos. |
|
Kodėl verta skaityti? Knygoje pateikiamos skirtingų kuratorių esė naudojant fotografijas bei iliustracijas, siekiant kuo nuodugniau perteikti nuo 1925 m. iki šių dienų, vykusias tarptautines parodas. „Modelling Time The Permanent Collection 1925-2014“ atspindi kolekcijos sampratą ir ryšį su modernybe. Apybraižų autoriai M. Lending ir M. Hyattum skaitytojui visapusiškai apibūdina kolekcijas, o J. Derry ir J. Otero- Pailos gilinasi į su architektūros nuosmukiu susijusių problemų esmę. Beje, šioje knygoje rasite ir vieną iš pranešėjo Giuseppe Ciorra‘os publikacijų. |
„THIS THING CALLED THEORY“ Teresa Stoppani ir Giorgio Ponzo [Londonas – Niujorkas: Routledge 2016 m.]
„MODELLING TIME THE PERMANENT COLLECTION 1925-2014“ Mari Landing ir Mari Hvattum [Torpedo Press, Oslas, 2014 m.]
