Kartu su kompiuterinės grafikos progresu naujai atgimė fotomanipuliacijų meno žanras, atvėręs naujų galimybių pažvelgti į architektūrą. Fotomenininkė Austė Stiklerytė sako, jog tai darbas, kuriame reikia sujungti tikrą nuotrauką su sukurtu 3D objektu ir padaryti, kad gautas rezultatas atrodytų kuo įtikinamiau.

Architektų šeimoje augusi kūrėja portalui SA.lt pasakoja, jog vaikystėje su šeima daug keliaudavo. Kėlionių metu ji su šeimos nariais lankydavo žinomus ir naujai pastatytus pastatus, tačiau neslėpia – „tikrai ne visi pastatai patikdavo, bet kai kas padarydavo įspūdį“.

– Kaip sugalvojote kurti architektūrines fotomanipuliacijas?
– Architektūra mane supa nuo pat vaikystės. Manau, kad tai smarkiai įtakojo, kaip aš šiandien matau pastatus, jų formas. Žinoma, prisidėjo ir dizaino studijos akademijoje, kur pramokau dirbti su 3D programomis.

Esminis lūžis kūryboje įvyko, kai baigusi studijas, pradėjau dirbti architektūros studijoje – daryti architektūrines vizualizacijas. Vieną vakarą, po darbo, pagalvojau, kodėl gi nepabandžius kažko įdėti į savas nuotraukas ir taip jas pagyvinti. Taip ir gimė fotomanipuliacijos.

– Kokie pastatai domina labiausiai?
– Visada labai žavėjo brutalizmas, betoninės kontrukcijos. Labai mėgstu vaikščioti po gyvenamuosius rajonus. Paskutiniu metu, pradėjus dirbti prie jungtinio projekto 11/13, daug įkvėpimo pradėjau atrasti ir stikliniuose pastatuose.

– Ką jums reiškia fotomanipuliacija?
– Man tai būdas išlaisvinti savo fantaziją ir parodyti, kaip matau pasaulį.

[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]