Kaip vyksta miestų architektūros transformacija šiandien?
Šiuolaikinė miestų architektūros transformacija rodo aiškų pokytį: pastatas nebėra tik atskiras objektas. Šiuolaikinė architektūra – tai kultūros, istorinės atminties ir bendruomenės veidrodis.
Italų architektas Alessandro Scandurra, „Scandurra Studio“ įkūrėjas ir SUPSI (Pietų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto) dėstytojas, išskiria keturias kryptis, kurios jau dabar keičia miestų raidą Europoje ir Lietuvoje.
Šios kryptys apima:
- architektūrą kaip viešąją infrastruktūrą,
- prisitaikančius pastatus,
- tvarų pakartotinį naudojimą,
- erdves, kuriose susitinka skirtingos kartos.
1 tendencija: architektūra kaip jungianti viešoji infrastruktūra
Alessandro Scandurros teigimu, šiuolaikinė architektūra turėtų būti suvokiama kaip urbanistinė infrastruktūra, plečianti viešąją erdvę. Pastatas, atsiveriantis visuomenei, tampa ne izoliuotu objektu, o patirčių ir susitikimų platforma.
Riba tarp vidaus ir išorės silpnėja: į pastatą ateinama ne tik atlikti konkrečios funkcijos, bet dalyvauti miesto gyvenime. Architektūra prasideda ten, kur baigiasi gatvė – ji pratęsia viešąją erdvę ir suteikia jai naują struktūrą.
Pavyzdys – 2015 m. Milane vykusiai pasaulinei parodai EXPO suprojektuotas „Expo Gate“, kurį įgyvendino „Scandurra Studio“. Šis objektas veikė kaip miesto vartai ir atvira aikštė tarp dviejų paviljonų. Sukurta viešoji erdvė ir po dešimtmečio išlaiko funkciją – joje rengiami pasirodymai, vyksta susitikimai, formuojamos kolektyvinės patirtys.
Lietuvoje panašią kryptį iliustruoja Kauno „Mokslo sala“, sukurta studijų „G. Natkevičius ir partneriai“ ir „SMAR Architecture Studio“. Pastatas veikia kaip jungtis tarp parko, upės ir miesto audinio. Tai ir muziejus, ir viešoji platforma, kurioje susitinka edukacija, laisvalaikis ir miesto gyvenimas.
Pastato vertė, pasak architekto, turėtų būti matuojama jo gebėjimu stiprinti žmonių ryšius. Architektūra tampa erdve, kuri jungia – fiziškai ir socialiai.
2 tendencija: adaptyvi architektūra ir prisitaikantys pastatai
„Pastatas, kuris negali keistis, jau yra pasenęs“, – teigia Alessandro Scandurra. Architektūros tendencijos 2026 metais aiškiai rodo poslinkį nuo monolitiškų, statiškų struktūrų prie adaptyvių sistemų. Ateities pastatas – tai lengvai perkonfigūruojamų elementų visuma, galinti reaguoti į kintančius poreikius.
„Scandurra Studio“ šią idėją plėtoja projekte NEW, skirtame Ukrainos mokyklų atstatymui. Projektas anksčiau laimėjo Lietuvos inicijuotą konkursą „Ateities mokykla Ukrainai“. Švietimo komplekso vizija grindžiama modulių principu – vidaus erdvės gali būti lanksčiai formuojamos nustatytame perimetre, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius.
„Mokyklos gali būti svetingos erdvės, teikiančios psichologinę ir medicininę paramą, ypač konfliktų akivaizdoje. Architektūra turi reaguoti greitai“, – pažymi Alessandro Scandurra. Tokie pastatai kuria sąlygas atkurti pasitikėjimą ir bendruomeniškumą.
Lietuvoje prisitaikymo principas atsiskleidžia per rekonstrukciją. Buvusi ligoninė Antakalnyje transformuota į „Vilnius Tech Park“ – technologijų ir startuolių miestelį, atvirą miestui. Projektą įgyvendino A2SM architektų studija kartu su „Senojo miesto architektais“. XIX a. pastatai įgavo naujas funkcijas, o šiuolaikiniai intarpai organiškai papildė istorinę struktūrą.
Prisitaikymas suteikia pastatui lankstumo ir paverčia jį gyvu miesto organizmo elementu, gebančiu atliepti socialinius ir ekonominius pokyčius.
3 tendencija: tvarus pakartotinis naudojimas ir transformacija
Pakartotinis išteklių ir medžiagų naudojimas šiandien yra ir aplinkosauginė strategija, ir kultūrinė pozicija. Esamų struktūrų, demontuotų pastatų dalių ar medžiagų integravimas mažina poveikį teritorijai ir naujų išteklių poreikį.
Šiuolaikinė architektūra ne tik kuria naujus objektus, bet ir perinterpretuoja esamus. Inovacija dažnai reiškia ne naujos formos sukūrimą, o išmintingą transformaciją. „Pakartotinis naudojimas leidžia miestams keistis neprarandant istorinės atminties. Kai istorija tampa kasdiene patirtimi, ji iš simbolio virsta gyva erdve“, – teigia architektas.
Milane įgyvendintas „Scandurra Studio“ projektas „White Moon“, sukurtas laikantis tvarumo principų, demonstruoja jautrią istorinio pastato transformaciją į biurų kompleksą. Istorinė architektūra interpretuojama šiuolaikiškai, derinant eleganciją ir funkcionalumą.
„Atmintis yra praktikuojama. Pastatas prisideda prie kolektyvinės atminties tada, kai tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Architektūra turėtų kurti vietas, kuriose visuomenė gali atpažinti save“, – įsitikinęs Alessandro Scandurra.
Panaši kryptis matoma ir transformuotame Paupio rajone Vilniuje (studijos „Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T. Balčiūno architektų biuras“, „Kančo studija“, „JP architektūra“ ir „Ambraso architektų biuras“). Architektūrinėmis detalėmis siekta įprasminti rajono praeitį ir išsaugoti istorinį sluoksnį. Verslo centre „Paupio Darboteka“ išsaugoti Tyzenhauzų smuklės likučiai, o kultūros paveldui priklausančiame restauruotame fabrike įrengti apartamentai. Buvusi pramoninė teritorija miesto centre konvertuota į gyvybingą kvartalą.
4 tendencija: architektūra, kaip skirtingų kartų santykių struktūra
„Ateities architektūra organizuos ir erdvę, ir kolektyvinį laiką. Visuomenėje, kurioje gyvenimo trukmė ilgėja, pastatas tampa šiuolaikiškas tada, kai leidžia susitikti skirtingiems ritmams, amžiams ir gyvenimo būdams“, – teigia Alessandro Scandurra.
Milane įgyvendintas „Scandurra Studio“ projektas „Palazzo Spiga“ jungia kultūrą, verslą ir viešąjį gyvenimą. Po rekonstrukcijos pastatas miesto centre veikia kaip platforma, kurioje susitinka skirtingi gyvenimo ritmai ir patirtys, o erdvės pritaikytos įvairioms bendruomeninėms veikloms.
Vilniuje panašų vaidmenį atlieka Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, po rekonstrukcijos įgyvendintos studijos „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Ji tapo atvira erdve įvairioms kartoms – čia ne tik skaitoma, bet ir dirbama, diskutuojama, kuriama.
„Šiuolaikinė architektūra tampa įrankiu, kuris jungia miestą, žmones ir laiką. Lankstumas, pakartotinis panaudojimas ir jautrumas istorijai suteikia galimybę stiprinti kolektyvinę atmintį“, – apibendrina architektas.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai.
