Architektų studija NOA* pabandė sukurti kompleksišką koncepcinį projektą – kultūros ir bendruomenės centro prototipą, kuriuo architektų komanda kelia itin aktualius šiuolaikinio tvaraus dizaino klausimus: kokia architektūrinė forma kuria universalumą, kaip į projektą galima įtraukti gamtą ir kiek iš tikrųjų yra svarbus architekto vaidmuo, tikint, kad projektas yra sėkmingas tik tada, kai žmonės jį padaro savą.
Kultūros ir bendruomenės centras „CeCuCo“ yra mokslinių tyrimų projektas, kurio užduotis itin ambicinga: sukurti kultūros centrą be fiksuoto konteksto, galintį transformuotis ir prisitaikyti prie bet ko ir bet kur. Tai NOA* architektų komandos daugiafunkcės erdvės vizija, paversta tvaraus dizaino projektu, universaliai pritaikomu skirtingiems kontekstams. Pasak autorių, nors gali pasirodyti, kad egzistuoja begalinis projektavimo variantų skaičius, nuo pat pradžių buvo aišku, kuria kryptimi eiti: kurti architektūrą, kuri neabejinga tam, kas vyksta jos viduje. Kurti lanksčias erdves, kuriose būtent bendruomenė gali priimti sprendimus ir veikti pagal juos.
Įkvėpimas iš „Tangram“
Projekto geometrija paremta elementaria forma – trikampiu, kuris moduliškai atkartojamas tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Pirmuoju atveju trikampis modulis telpa į 3 x 3 m kvadratą, antruoju į 3 x 1,5 m kvadratą. Lengvai surenkamų geometrinių formų pasirinkimas leidžia kultūros centrui plėstis arba susitraukti atsižvelgiant į konteksto poreikius. Be to, žvelgiant iš urbanistinės perspektyvos, trikampiai gali sudaryti begales įvairių formų ir tokiu būdu kuriamos skirtingos erdvinės tipologijos.
Naudojant modulius, fasaduose taip pat atsiveria įvairių konfigūracijų galimybės. Sukuriama savotiška fasado metamorfozė. NOA* architektai į fasadų išklotines žiūri kaip į šachmatų lentą: kai kurie elementai gali būti judinami tam tikromis taisyklėmis ir tam tikromis kryptimis, o juos valdyti turi bendruomenės, kurioms šis pastatas kuriamas. Durys gali būti kilnojamos, atverčiamos vyriais, nuleidžiamos, pakeliamos, pravertos… ir tas pats galioja langams. „CeCuCo“ koncepto autoriai kuria galimybes vystytis intuityviai ir žaismingai architektūrai, sudarytai iš savotiško veiksmo ir atoveiksmio žaidimo tarp bendruomenės ir pastato. Visa tai suteikia gyvybės ir leidžia kuri pačius įvairiausius scenarijus.
Žaidimų aikštelės žaidėjai
Apibrėždami funkcines programas, NOA* architektai pirmiausia ištyrė kultūros ir bendruomenės centro poreikius bei būdus, kaip sukurti kuo labiau įtraukiančią architektūrą. Kaip sukurti erdvę, kuri vienodai funkcionuotų vaikams, susirinkusiems žaisti, suaugusiesiems – pasižiūrėti parodą, paaugliams – klausytis koncerto? Kokios yra ištisus metus veikiančios, ne vartojimui skirtos susitikimų erdvės, kurios galėtų būti visuomeninė atsvara privačioms kiekvieno namų, kiemo erdvėms? Kas kviečia žmones susiburti?
Anot projekto autorių, natūralus atsakymas į šiuos klausimus buvo sprendimas užtikrinti skirtingas erdves, galinčias patenkinti kelis poreikius, vietoj to, kad nurodytų fiksuotą funkcijų sąrašą. 6 tipų aukštų planuose, kurių plotas svyruoja nuo 8 iki 115 m2, yra sutalpinta visa galima kultūros ir bendruomenės centro veikla. Pavyzdžiui, mažame modulyje yra menininko ateljė, laikraščių kioskas, sandėliukas, administracijos kabinetas, laiptinė ir persirengimo kambariai. Itin mažame modulyje rasite bilietų kasą. Vidutiniame modulyje – tualetai, bibliotekos kambarys ir suoliukai po atviru dangumi, nes ne visi moduliai skirti dengtoms erdvėms. Keičiantis aukštų planams, erdvės didėja ir galiausiai pereina į 115 m2 patalpas, skirtas teatrui ir kinui.
Tvarus lokalus mąstymas
NOA* komanda siekė architektūros, kuri pirmiausia būtų patogi žmonėms ir tvari visais projektavimo aspektais, įskaitant medžiagų ir statybos metodų pasirinkimą. Šiam prototipui buvo pasirinktos natūralios medžiagos ir atvira konstrukcijų sistema, kurią lengva surinkti ir išardyti. Standartinėje struktūroje fasadas sudarytas iš atviros medinės konstrukcinės sistemos ir molinių plytų sienų, pakaitomis derančių su skaidriomis dalimis, kurios taip pat moduliniu principu pritaikytos pagal trikampio geometriją. „Tvarus požiūris turi būti esminė projektavimo dalis“, – sako NOA* architektai, todėl galutinis medžiagų pasirinkimas turėtų būti patikrintas atsižvelgiant į projekto vietą, siekiant patikrinti faktinį medžiagų prieinamumą, šilumos laidumą atsižvelgiant į klimato sąlygas, energijos sąnaudas jas apdorojant ir būtinų praktinių žinių bei įgūdžių prieinamumą. Lygiai taip pat ir kruopštus inžinerinių įrenginių projektavimas gali turėti teigiamos įtakos pastato poveikiui aplinkai. Kultūros centro prototipui naudojami apželdinti stogai ir pavėsinės, fotovoltinės sistemos, lietaus vandens surinkimo sistemos, kryžminės vėdinimo sistemos, taip pat tvenkiniai ir miškingos teritorijos maloniam ir sveikam mikroklimatui užtikrinti.
NOA* yra jauna architektų ir dizainerių komanda, vadovaujama įkūrėjų Luko Runggerio ir Stefano Rierio, įsikūrusi Bolzano mieste (Italija) ir Berlyne (Vokietija). Architektų komanda tyrinėja ir praktikuoja tarpdisciplininius projektavimo metodus, kurie nuolat kinta priklausomai nuo kiekvieno projekto pobūdžio ir reikalavimų. Holistinis požiūris ir strategija yra pagrindinė NOA* dizaino koncepcijos dalis. „CeCuCo“ projektu NOA* studija kuria lanksčią architektūrą, gebančią reaguoti į konteksto pokyčius ir kartu veikti skirtinguose masteliuose – nuo urbanistikos iki gatvės baldų. Šis kultūros ir bendruomenės centras galėtų būti įsikūręs vulkaninės salos paplūdimyje, Skandinavijos miškuose, apleistoje statybvietėje Detroite arba ant socialistinio būsto stogų Berlyne. Tai – architektūra, galinti prisitaikyti prie konteksto morfologinių ir klimatinių reikalavimų, pirmiausia išlaikydama socialumo sampratą, pastato bei jame gyvenančių žmonių sąveiką.
[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]
