Biuro „Architektūros linija“ vadovas architektas Gintaras Čaikauskas nuostatų reikšmės nenuvertina, tačiau, jo įsitikinimu, universalių nuostatų sukurti neįmanoma. „Kaip ir visi dokumentai, konkursų nuostatai turėtų būti nuolat tobulinami įvertinant pakeitimus, klaidas, atsirandančius naujus poreikius ir iššūkius. Ir tai – ne vieno žmogaus darbas. Turėtų veikti ir operatyviai į aktualijas reaguoti speciali darbo grupė. Konkursų nuostatai, palyginti su ankstesniais, gerokai pasikeitę, tačiau toli gražu nėra tobuli, tai nėra baigtinis sprendimas. Rengiant profesionalias konkursų sąlygas svarbu įsivaizduoti galimus kolegų veiksmus, iškilsiančias problemas, būsimas reakcijas, sprendinių pasirinkimą ir apytikslius rezultatus. Tam reikia ir nuojautos, patirties. Tik tokiu atveju šie dokumentai veiks ir bus prasmingi. Labai svarbu sudaryti vienodas galimybes konkuruoti aiškiai formuluojant užduotį ir apibūdinant privalomą pateikti medžiagą. Tai – sunkiausiai įveikiami iššūkiai“, – apibendrino pašnekovas.
kompleksiško sutvarkymo idėjiniame atvirajame konkurse išrinktas projektas.
Vienas LAS tarybos sudarytos darbo grupės, rengusios naujuosius nuostatus, narių architektas Darius Osteika turi kiek kitokią nuomonę. Jo teigimu, universalų architektūros konkursų organizavimo modelį sukurti įmanoma. Rengiant naujus Architektūros konkursų rengimo nuostatus išanalizuoti įvairūs tarptautiniai ir Lietuvoje vykę architektūros konkursai, jų sėkmės ir nesėkmės, Šiaurės ir kitų šalių konkursų nuostatai.
Naujų nuostatų pagrindu pasirinktos Tarptautinės architektų sąjungos ir UNESCO rekomendacijos bei Europos architektų tarybos architektūros konkursų nuostatai. „Vienas pagrindinių dalykų, kurio LAS neturėtų ignoruoti – nedalyvauti organizuojant abejotinos kokybės konkursus“, – pabrėžė pašnekovas.
Keitėsi laikai, bet ne požiūris
Didžioji dalis užsakovų, architekto T. Balčiūno teigimu, įsitikinusi, kad architektams dalyvavimas architektūros konkursuose nekainuoja: „Bet juk aš turiu nusipirkti popieriaus, sumokėti už patalpų nuomą, o premijų dydis kartais neatperka nė tų išlaidų.“
Kaip pavyzdį architektas pateikė Lietuvos jūrų muziejaus administracinio pastato rekonstrukcijos idėjų konkursą, kuriame laimėtojams numatyta 4 tūkst. litų premija. Dalyvauti konkursuose, anot pašnekovo, kartais kainuoja netgi daugiau.
LAS tarybos narys architektas G. Čaikauskas architektūros konkursuose dalyvauja nuo studijų laikų. Sovietmečiu, pripažino architektas, tokių konkursų praktika maža kuo skyrėsi nuo šiandienės, didžiąją dalį jų palydėdavo kritika organizatoriams, komisijos darbui, išrinktiems darbams.
„Šiais laikais daug svarbių objektų projektuojama tik po ilgos ir sudėtingos atrankos. Esmė paprasta – tai sunkūs proto mūšiai, o varžybose vieni laimi, kiti – pralaimi. Natūralu – atsiranda nepatenkintųjų. Visi dalyviai stengiasi, verčiasi per galvą, kuria originaliausias idėjas, pluša dieną naktį, dažniausiai – neatlygintinai, investuoja savo lėšas. Galima nesunkiai įsivaizduoti kolegų nuotaikas, jei konkursui pateikus 30 ar 60 pasiūlymų išrenkami tik keli laureatai. Vis dėlto patys beviltiškiausi konkursai yra tie, kuriuose užsakovai jau iš anksto turi savo vizijas ir jiems reikalingi tik juridiniai jų įteisinimo formalumai arba demokratiško pasirinkimo imitacija. Visa laimė, kad kūrybinio darbo procesas skatina visapusiškai tobulėti, kitaip, matyt, konkursuose nedalyvautų niekas“, – kalbėjo G. Čaikauskas.
Konkursai be nugalėtojų
Ar dažni atvejai, kai premijos pasibaigus konkursui apskritai taip ir lieka neišmokėtos? Tai, anot T. Balčiūno, daugiau išimtis nei taisyklė. Kaip ir neskiriama pirmoji vieta.
LAS skelbtas Vilniuje esančio „Lietuvos“ kino teatro erdvės sutvarkymo idėjos konkursas, kurio tikslas – „Lietuvos“ kino teatro teritorijoje suprojektuoti Modernaus meno centro ir biurų pastatą, yra vienas konkursų, likusių be nugalėtojo. Užsakovų pasiteisinimas – nė vienas projektas neatitiko lūkesčių.
Architekto G. Čaikausko kartu su kolegomis pasiūlytas projektas liko antras. Architektas sakė iš dalies tikėjęsis panašios konkurso baigties: „Iškilus abejonėms dėl sklypo dešiniajame Neries krante ir objekto pasirinkimo sėkmės, investuotojų valia architektūrinis veiksmas buvo perkeltas į senamiestį – buvusio „Lietuvos“ kino teatro sklypą. Pirmos vietos neskyrimas tik dar labiau patvirtino užsakovų neapsisprendimą ir norą toliau ieškoti sprendimų. Projektų nugalėtojų eilės ir reitingų nepaisymas daugelyje konkursų išryškina neatitikimą tarp komisijos posėdyje balsuojančių architektų ir užsakovų nuomonių bei prieštaringos siekiamo rezultato sampratos. Neskirti pagrindinio nugalėtojo – užsakovui patogi situacija, bet architektai – ir atrankos komisijos nariai, ir laureatai, pagal dabartinę juridinę sistemą vėl lieka bejėgiai.“
