Aušra Nyman

Pagal šiuo metu galiojančias normas A++ energinės klasės pastatams keliami reikalavimai yra daugiau inžinerinio pobūdžio, todėl plačiojoje visuomenėje tarp tvaraus ir energiškai efektyvaus pastato įprasta dėti lygybės ženklą, o architektūros kokybė, studijos „Archinova“ architekto Aleksandro Gvildžio įsitikinimu, dažnai lieka antrame plane: „Toks vertinimas, deja, yra būdingas daliai Lietuvoje veikiančių vystytojų, užsakovų. Džiugu, kad tai jau nebėra tendencija ir tikrai didelė dalis vystytojų jau kelia architektams aukštesnius tikslus – kurti pastatus su išliekamąja verte, o energinis naudingumas yra norma, kurią taip pat būtina išpildyti.“

Elena Staškutė, Nyderlanduose įsikūrusios studijos „Orange architects“ vyresnioji architektė, pabrėžia, kad „Orange architects“ biure yra išvystyta tvarumo sistema „World We Value“, padedanti apgalvoti būsimus tvarumo aspektus nuo pat projekto pradžios: „Ją naudojame ne tik analizei bei vidiniams dizaino procesams, bet ir komunikacijai su užsakovais, kitais projekto dalies specialistais.“

Esminiai skirtumai, išryškėję per pastarąjį dešimtmetį projektuojant pastatus

„Pastatų tvarumas tampa neatsiejama projekto dalimi, – sako E. Staškutė. – Keičiasi požiūris į architektūrą. Prieš dešimt ar penkiolika metų buvo ryški pastatų-ikonų mada. Pastatas buvo tarsi objektas, pritraukiantis savo įspūdinga architektūra. Šiandien vertinami pastatai, kurie kaip tik kuria darnią visumą su aplinka, yra ne tik techniškai tvarūs, bet ir gerai apgalvota, kaip žmonės naudoja erdves, kaip dizainas prisidės prie sveikos žmogui aplinkos ir kokią vertę jis kurs aplink save. Kova su klimato kaitos padariniais, gamta, žmogus, bendruomenės tampa svarbiais elementais architektūroje“, – sako specialistė. 

Architekto A. Gvildžio įsitikinimu, inžineriniai sprendimai daro vis didesnę įtaką architektūros raiškai. Reikia numatyti atitinkamai vietos inžinerinių sistemų išdėstymui taip, kad jos neturėtų neigiamo poveikio pastato dizainui. „Pastaruoju metu pastatų architektūra kuriama iš anksto numatant statinio teigiamą geometrijos poveikį energiniam naudingumui“, – teigia architektas.

Koks turėtų būti išliekamąją vertę kuriantis tvarus pastatas?

A. Gvildys pabrėžia, kad „tvarus pastatas“ ir „pastatas, atitinkantis A++ energinę klasę“ susiję uždaviniai siekiant vieno tikslo – darnaus, ilgaamžio, aplinkai palankaus (ekologiško), kokybiškos architektūros objekto sukūrimo. Tvarus, draugiškas aplinkai statybos objektas apima daug kategorijų, o energinis naudingumas (šiuo atveju A++) yra vienas jų. Planuojant tvarius pastatus bei miestus svarbu ne tik eksploatuojant pastatus suvartojamos energijos kiekis. Svarbu ir optimizuoti energijos kiekį objektų statybos procese, taip pat – tinkamų medžiagų bei konstrukcijų parinkimas, toliaregė pastatų planinė struktūra, numatant galimybę perplanuoti pastatą išnaudojant jį kitiems poreikiams ateityje, integruoti daugiau apželdinimo sprendinių, taip mažinant temperatūros akumuliavimą miestuose ir gerinant oro kokybę, mažinti gyventojų migracijos (tarp darbo, mokyklos, darželio ir namų) amplitudę, ir t. t. Aukštos meninės kokybės, funkcionali architektūra, pasižyminti lanksčiomis perplanavimo galimybėmis, turi išliekamąją vertę. Ilgai tarnaujantys pastatai reiškia racionalų planetos išteklių, statyboms reikalingų sąnaudų, naudojimą, o tai mažina klimato šilimo efektą. Taigi, architektūros estetika yra svarbus tvaraus pastato komponentas. 

Pagrindiniai principai, nuo kurių pradeda architektai, projektuodami tvarius pastatus

Planuojant tvarius administracinius pastatus, A. Gvildžio nuomone, architektūros koncepciją lemia daug kriterijų: užsakovo poreikiai, urbanistinis integralumas, funkcionalumas, sprendinių tvarumas (įskaitant energinį naudingumą) ir kt. Priklausomai nuo projektuojamo objekto konteksto teikiamų galimybių ir apribojimų, sukuriama pastato forma ir funkcionalumas. Kartais, esant tinkamam kontekstui, galima sukurti pastato formą, kuri sujungia daug tvarumą užtikrinančių sprendinių. Pavyzdžiui, pastatas su pilnu natūralios šviesos ir apželdintu atrijumi, kuris vasarą naktimis vėdinamas automatiškai atsiveriant fasadų langams bei atrijaus stoglangiui (sukuriamas vadinamasis kamino efektas oro cirkuliacijai). Taip sutaupomos elektros energijos sąnaudos mechaniniam patalpų vėsinimui ir vėdinimui. Tokiu principu studija „Archinova“ suprojektavo K29 pastatą Vilniuje.

„Vieną didžiausių efektų pastatų energiniam naudingumui architektūroje daro fasadai, – sako architektas. – Ryškėja tendencija mažinti stiklo kiekį fasaduose. Taip pat naudojame įvairias konfigūracijas tūrinių elementų (piliastrai ir kt.) norėdami blokuoti tiesioginių saulės spindulių skvarbą į patalpas, tačiau išlaikydami komfortišką dienos šviesos kiekį darbo erdvėse. Pastaruoju metu vis labiau išnaudojami stogai: jie virsta estetiškais tarytum penktaisiais fasadais apželdintomis terasomis. Populiarėja žaliojo stogo sistemų įrengimas, kuris saugo pastatą nuo perkaitimo ir gali būti išnaudotas surinkto lietaus vandens antriniam panaudojimui. Taip pat dažnai stogų plokštumos puikiai tinka saulės elementams išdėstyti.“

E. Staškutės įsitikinimu, tvarių pastatų projektavimas yra daugiasluoksnis, apima ne tik tvarius sprendinius, bet ir patį procesą: „Tam, kad būtų galima šį procesą sisteminti ir užsibrėžti aiškius tvarumo tikslus, „Orange architects“ biure turime išvystę tvarumo sistemą „World We Value“, kuri mums padeda apgalvoti būsimus tvarumo aspektus nuo pat projekto pradžios. Ją naudojame ne tik analizei ir vidiniams dizaino procesams, bet ir komunikacijai su užsakovais, kitais projekto dalies specialistais.“

„Ši sistema apima tris pagrindines tvarumo temas. World (pasaulis) – apie aplinką tausojančių medžiagų pasirinkimą, technologijas, kurios padeda sumažinti energijos ir vandens suvartojimą. Projektavimą, kuris kurtų vietas augmenijai, plėstų žaliąsias zonas, skatintų biologinę įvairovę. We (mes) – apie socialinį tvarumą, kaip architektūra burtų žmones, skatintų sveiką gyvenimo būdą, skatintų naudoti tvarų transportą. Value (vertė) – apie kokybišką architektūrą, kuri suteiktų pridėtinę vertę aplinkai, keltų vietos ekonomiką, burtų bendruomenes“, – patikslina architektė.

Kas daro lemiamą įtaką: kontekstas, pasaulio kryptys, užsakovas ir jo skirtas biudžetas? 

E. Staškutės teigimu, visi išvardyti aspektai daro įtaką tvaraus projekto vystymui. Anot specialistės, visų pirma svarbu, jog užsakovo ir architekto požiūris į tvarumą sutaptų ar bent jau būtų panašus. Kontekstas, biudžetas, užsakovo norai – tarsi projekto uždaviniai, su kuriais architektas dirba, o pastato koncepcija turėtų būti kaip įrankis, padedantis išspręsti šį uždavinį. Tvarūs sprendimai – neatsiejama projekto dalis. Pavyzdžiui, „Orange architects“ projekte „Floating gardens“(liet. Plūduriuojantys sodai) trys pastato tūriai yra atskirti žaliosiomis terasomis, kuriančiomis plūduriuojančių sodų efektą. Augalai šiose terasose pritraukia biologinę įvairovę, padeda sulėtinti lietaus vandens nutekėjimą, apsaugo nuo kaitros. Patrauklios kolektyvinės žaliosios terasos – papildoma susitikimų vieta namo gyventojams, o papildoma stogo erdvė – vieta saulės elementams. Tiek techniniai, tiek socialiniai tvarumo aspektai, architektės įsitikinimu, yra neatsiejama pastato koncepcijos dalis.

Insoliacija ar priešingai – šešėliavimas karštą dieną?

„Gerai apšviestos patalpos – vienas svarbiausių aspektų formuojant erdves, tačiau taip pat svarbu apsaugoti patalpas nuo perkaitinimo, – sako E. Staškutė. – Savo projektuose pirmenybę teikiame tvariems sprendiniams, apgalvojame, kaip architektūra gali sumažinti ar išspręsti pastato perkaitimo problemą. Pavyzdžiui, projektuodami gilesnį fasadą pietų pusėje arba integruodami lauko ritinines užuolaidas fasado išorėje, stengiamės projektuoti patalpas taip, jog natūralus vėdinimas būtų galimas skirtingose erdvės pusėse. Pastato terasose projektuojami medžiai, krūmai padeda sukurti šešėlį, augmenija apsaugo patį pastatą nuo kaitros.“

Specialios programos ir inžinerija

E. Staškutė patikslina, kad ankstyvame etape yra atliekamos saulės, vėjo, aplinkos triukšmo analizės, padedančios suprojektuoti efektyvesnę pastato formą, patalpų išsidėstymą ir orientaciją. Saulės šviesos (apšvietimo) studijas architektai atlieka patys, o detalesnes analizes – specialios inžinierių komandos. „Inžinierių indėlis – neatskiriama kiekvieno projekto vystymo dalis, svarbu, jog šie specialistai prisijungtų kuo anksčiau. Inžineriniai sprendimai daro didelę įtaką patalpų planavimui, biudžetui“, – pažymi architektė.

Jai antrina ir A. Gvildys: „Priklausomai nuo situacijos architektūriniame projektavime galime pasitelkti saulės šviesos ar vėjo simuliacijas, tačiau A++ klasės užtikrinimu rūpinasi inžinieriai, kurie architektūrinio modelio ir inžinerinės užduoties pagrindu atlieka skaičiavimus. Atitinkamai specialiai tam skirta programa sukuriamas energetiniams skaičiavimams skirtas modelis. Šiuo modeliu galima apskaičiuoti architektūrinio sprendinio teikiamus privalumus pastato energinėms savybėms.“

Prioritetai renkantis medžiagas pagrindinėms konstrukcijoms ir apdailai

Renkantis medžiagas tvarumas ypač svarbus, įsitikinusi E. Staškutė. „Atsižvelgiame į kontekstą, vietinių medžiagų panaudojimą, žiedinę ekonomiką ir ilgaamžiškumą. Kiekvienas projektas ar situacija yra skirtingi ir reikalauja skirtingų sprendinių. Pavyzdžiui, vasarnamis „Holiday home“ Tekselio saloje yra visiškai medinės konstrukcijos. Projekte „Jonas“ dalis gelžbetonio konstrukcijose esančio betono pagamintas iš perdirbtų granulių. Roterdame projektuojamo „Colosseumplot“ pastatų komplekso daugiaaukštės dalies konstrukcijos yra gelžbetonio, tačiau daug dėmesio skirta optimizuoti pastato struktūrai, siekiant sunaudoti mažiau medžiagų, tuo tarpu žemaaukštes dalis siūloma statyti iš medienos ar betono surenkamųjų konstrukcijų“, – vardija architektė. Anot specialistės, renkantis medžiagas tenka rasti balansą tarp turimo biudžeto ir tvarių sprendimų: „Ne kiekvienas pastatas gali būti medinis, bet gerai apgalvotas patalpų suplanavimas, efektyviai suprojektuota struktūra gali sutaupyti nemažai medžiagų ir prisidėti prie tvaraus projekto vystymo.“

„Rinkdamiesi apdailos, fasado medžiagas, atsižvelgiame, iš kur medžiagos atkeliauja, stengiamės rinktis vietines. Analizuojame, kokias medžiagas galima panaudoti darkart, pavyzdžiui, senas plytas ar medieną fasado dalims. Braižydami detales įvertiname, jog fasado dalys būtų nesunkiai demontuojamos ir ateityje dalis medžiagų galėtų būti panaudotos iš naujo. Taip pat apgalvojame, kurios fasado dalių medžiagos turi būti ilgaamžės, o kurios prireikus galėtų būti pakeistos po, tarkim, 20 metų“, – sako E. Staškutė. Anot jos, nuolatinis technologijų stebėjimas ir panaudojimas architektūroje taip pat neatsiejami nuo darbo. Pavyzdžiui, dirbant su renovacijos projektu „PTT Binnenrotte“, Roterdame, stogą architektai nusprendė dengti glazūruotas plyteles primenančiomis saulės baterijomis. O „Floating gardens“ projekto pietiniame pastato fasade montuojami balti fotovoltiniai saulės elementai prisidės prie saulės energijos kaupimo.

Netolimos ateities perspektyvos. Ką reikia tobulinti jau dabar?

Architekto A. Gvildžio įsitikinimu, svarbu ir toliau šviesti visuomenę tvarios architektūros temomis. Visuomenė turi išmokti vertinti ne tik energinius parametrus, bet ir labiau atsižvelgti į architektūros kokybę.

„Reikėtų daugiau reikšmės skirti kokybiško urbanistinio planavimo svarbai, kelti aukštesnius reikalavimus buvusių pramoninių teritorijų konvertavimo projektams, tobulinti renovacijos strategiją, labiau skatinti medienos, kaip atsinaujinančios statybinės medžiagos, naudojimą, mažinti teisines kliūtis šią medžiagą plačiai naudoti didesnio mastelio projektuose“, – teigia specialistas. 

Architektės E. Staškutės nuomone, integralus visų projekto dalių specialistų darbas yra be galo svarbus vystant tvarų projektą: „Apsvarstyti tvarias konstrukcijos dalis, numatyti efektyvią apšvietimo ar šildymo sistemą, išanalizuoti, kokia programa prisidėtų kuriant bendruomenes ir pan., reikia jau projekto pradžioje, plėtojant koncepciją. Manau, šio integralumo ir įvairių specialistų įsitraukimo kartais vis dar trūksta. Labai padėtų suvokimas, jog tvarus pastatas nėra tik rezultatas. Tai visas procesas – nuo idėjos iki naudojimo ir netgi apgalvojimo, kuo pastatas taps po 50 ar 100 metų.“