Tvoros anksčiau tarnavo ne tik kaip apsaugos priemonė, bet ir padėjo apibrėžti savo valdas. Tvora gynė nuo laukinių gyvūnų, nepageidaujamų svečių bei suteikė saugumo jausmą. Jos įprastai buvo masyvios, aklinos. Keičiantis šeimų įpročiams, gyvenviečių plėtojimui, pasikeitė ir tai, kaip vertiname tvoras, kokioms teikiame pirmenybę. Kokios tvoros ilgaamžiškiausios, kokias renkasi vienkiemių, kotedžų ir prabangių sklypų savininkai, „Statyba ir architektūra“ skaitytojams pasakoja architektė Jurgita Ambraškaitė. 

Šiais laikais tvoros, ypač miestuose, skirtos daugiau estetiniam teritorijos atskyrimui, todėl sklypų savininkai gali rinktis ne tik tarp medžiagų įvairovės, bet funkciškai išnaudoti šiuos barjerus. J. Ambraškaitė pasakoja, kad tvoros sąlyginai gali būti skirstomos į apsaugines, atitvarines, dekoratyvias.

Ji apžvelgia, kad šiuolaikiniai blokuoti kotedžai, vienbučiai namų kvartalai įprastai apjuosiami vientisa tvora arba atitvaru ties įvažiavimu į teritoriją ar automobilių stovėjimo aikštelę. Visai kitokia tvora statoma vienkiemyje, didesniame ūkyje, sodyboje. „Tvoros seniau buvo skirtos būtent pažymėti teritoriją ir išspręsti savisaugos klausimą. Dabar privačių namų ar kotedžų kvartaluose dažnai, bendruomenei ar kaimynų grupei susitarus, tvoros nebėra statomos. Gyventojai teritorijas atsiskiria nedideliais želdynais, atsisako 2 m aukščio tujų, renkasi visžalių augalų kompozicijas, mažaūgius, lengvai formuojamus krūmus vietoje standartinių tvorų“, – tikina ji.

Kadangi tokių kvartalų gyventojai gyvena bendruomenėje, išskirstyti nedidelės teritorijos atskirai nėra prasmės, kliaujamasi pasitikėjimu, dažnai įrengiamos stebėjimo kameros ir samdoma fizinė apsauga. Visgi architektė pastebi, kad prabangesniuose sostinės rajonuose, kur naujakuriai įsigyja didelius sklypus, mėgstama pasirinkti kitus teritorijos ribojimo būdus.

„Žiūrint į įdomesnę privačią architektūrą prabangiuose sklypuose, ten tvoros yra derinamos ir projektuojamos su individualiu statiniu, kartu montuojamas apšvietimas. Dalis tvoros gali būti aklina, iš mūro, akmens, medžio, apie 1,8 m aukščio. Tokia tvora nepraleidžia nieko – nei gyvūno, nei saulės spindulio. Į ją įterpiami ažūriniai segmentai, gali būti metalo juostos, strypai ar netgi grūdinti stiklo elementai. Toks elegantiškas dekoras ypač dera ten, kur sklypas ribojasi su mišku. Aklina tvoros dalis, kuri dengia kaimynų pusę, suteikia privatumo erdvėje“, – paaiškina ji. 

Architektė J. Ambraškaitė akcentuoja, kad pagal reikalavimus tvora negali būti aukštesnė nei 2 metrai, bet ji sako, kad gyventojai tokio aukščio statinio greta namo nebenori. 

Renkamės tvorą: medinė, segmentinė, lieta iš betono

Kas svarbu projektuojant tvoras? Medžiaga, atsparumas klimato poveikiui, priežiūra – kiek esate nusiteikęs gražinti ją. Betonas, akmuo, skalūnas, plytos – medžiagos, kurios mažiausiai pasiduoda klimato poveikiui. Pasirinkus tvorą iš tokių medžiagų priežiūros beveik nereikės arba išvis neteks vargintis. Specialistė taip pat ragina derinti statinį prie užstatymo, perimetro sprendinių.

J. Ambraškaitė pasakoja, kad dabar labai populiaru statyti liejamo betono tvoras. „Kaip kažkada buvo daromi klojiniai, kad išlietume pamatus, taip dabar panašaus lygio mobilieji klojiniai naudojami suformuoti tvoras. Lieto masyvo dalis galima derinti su stiklo, metalo, medžio elementais. Tvorą galima paįvairinti varijuojant aukščiais, derinti su skirtingomis apdailomis. Ji gali būti labai žavinga, tikrai neatrodys pilka ir nuobodi betono juosta“, – įsitikinusi ji. 

Betoninė tvora yra elegantiška ir ilgaamžė, nereikalauja perteklinės priežiūros, jos nereikia kasmet perdažyti. Toks statinys geriausiai derės prie modernios architektūros namo.

Metalinės segmentinės tvoros taip pat vertos naujakurių dėmesio. Jas galima įvairiai derinti su dalinai aklinais, dalinai segmentuotais elementais, vertikalių strypų kompozicija. „Jei su kaimynais puikiai sutariate, nematau prasmės statyti maksimalaus dydžio uždarą tvorą. Galima įrengti labai simbolišką atitvėrimą. Segmentinės tvoros gaminamos iš įvairių metalų, jas taip pat galima dažyti“, – patarimus „Statyba ir architektūra“ skaitytojams dalija architektė ir skatina eksperimentuoti – projektuojant tvorą derinti metalą ir betoną. Metalai, naudojami tvoroms tverti, turi būti anoduoti arba dažyti milteliniu būdu, kad būtų apsaugoti nuo korozijos. 

Medinės tvoros daug kam siejasi su klasika, kelia malonius sentimentus. Nenuostabu – medis yra natūrali, „šilta“ medžiaga. Visgi tvoroms netinka bet kokia mediena. „Žiemą, pavyzdžiui, dieną gali būti 12 laipsnių šilumos saulėkaitoje, o naktį – 10 laipsnių šalčio. Jeigu drėgmė patenka į tvoros medžiagos vidų, naktį šaldamas vanduo tiesiog suplėšo gaminį iš vidaus. Tą galima pamatyti senose mūro tvorose, kurios pažeistos kritulių pradeda byrėti“, – aiškina ji. Kad taip nenutiktų, mediena tvoroms turi būti karšto džiovinimo, arba impregnuota, dažyta drėgmei atspariais dažais. Tiesa, medinę tvorą reikės kas kelerius metus perdažyti.

Kada tvorai reikia statybos leidimo, kada – kaimyno sutikimo?

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) tvirtina, kad miesto teritorijoje norint tverti aukštesnę kaip 2 m tvorą privaloma kreiptis į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento (SLD) išdavimo. SLD taip pat privalomas statant tokį statinį konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje).

Tveriant iki 2 m aukščio tvorą SLD privalomas tik išimtiniais atvejais, kai statoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje).

SLD visais atvejais privalomas norinti šį statinį statyti magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Ar konkrečiu atveju privalomas tvoros SLD, reikėtų konsultuotis su savivaldybės vyriausiuoju architektu. 

Atkreipkite dėmesį projektuodami tvorą, kad jos cokoliai nekliudytų paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Jei yra tokia kliūtis, statytojas privalo, susitaręs su kaimynu, gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą) arba turi būti ieškoma abiem savininkams priimtino sprendimo.

Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD. Atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, turėtų būti mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, kitu atveju privalomas rašytinis kaimyno sutikimas.

Tartis su gretimų sklypų savininkais privaloma ir tada, kai neišlaikomi privalomi atstumai nuo tvoros iki sklypo ribos. Jų rašytiniai sutikimai būtini ne tik įrengiant tvorą ant sklypo ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, bet ir statant arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos neišlaikant insoliacijos reikalavimų. Kaimyno sutikimo nereikia, kai tvoros akytumas sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)330° ir (<)30°) ne mažesnis kaip 50 proc., o rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) pusėje – ne mažesnis kaip 25 proc.

Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.

Tvora gali būti žalias dekoro elementas, o gali būti neperžengiama, neperregima tvirtovė, sauganti ne tik nuo eismo, bet net ir saulės spindulių. Atsižvelkite į savo poreikį, gyvenamąją vietą, sklypo dydį. Pasirinkę apjuosti nekilnojamąjį turtą, suprojektuokite ilgaamžę tvorą iš patvarių medžiagų – betono, akmens, plytų ar specialiai paruoštos medienos. Priderinę ją prie namo architektūros, būsite ramūs, kad sukūrėte vieningą vaizdą savo sklype.