„2L Architects & Engineers“ jau daugiau nei dešimtmetį dirba pramonės ir visuomeninių pastatų rinkoje. Vis labiau augant komandos techninėms žinioms bei projektavimo patirčiai, nutarta dar labiau sustiprinti ir kūrybinę projektų pusę. Tam ieškota patyrusio ir talentingo profesionalo, kuris galėtų užtikrinti projektų kūrybinį vientisumą ir aukštą kokybę, padėtų paprastomis architektūrinėmis priemonėmis išgauti ypatingų rezultatų. Šitaip „2L“ komanda pasipildė kūrybos vadovo pozicija, kurią užėmė menų daktaro laipsnį turintis architektas Ignas Lukauskas.
Prie komandos prisijungei eiti kūrybos vadovo pareigų. Ką tai reiškia tau?
Man tai reiškia naują gyvenimo etapą, kuris žymi mano asmeninį ir profesinį augimą. Anksčiau daugiau dirbau kaip individualus kūrėjas ir architektas. Žinoma, daugiausia komandoje, tačiau nebuvau tas, kuris ją veda, prižiūri procesus ir padeda pasiekti norimą rezultatą. Iš esmės pasikeitė mano darbo pozicija, todėl man tai reiškia naujus iššūkius, galimybes ir tobulėjimą. Tai puiki proga tobulėti ne tik kaip profesionalui, bet ir kaip lyderiui, įgyti naujų vadovavimo įgūdžių bei prisidėti prie „2L“ komandos kūrybinio potencialo. Esu įsitikinęs, kad šis karjeros etapas sustiprins mane kaip asmenybę ir individualų kūrėją.
Šios pareigos nėra labai apibrėžtos. Kaip pats jas apibūdintum? Kokios yra Tavo veiklos ribos ir atsakomybės?
Prieš ateidamas dirbti į „2L“ ir pats savęs to klausiau. Ką daro kūrybos vadovas? Kaip atrodo jo darbas? Konkretaus atsakymo neturėjau. Prisimindavau architektūros įmonių kontekstą: dauguma savo architektūros studijas įkūrusių architektų yra jų kūrybos vadovai. Tačiau mano atveju buvo kitaip.
Dabar prisimenu, kaip į klausimus apie šias pareigas atsakydavau draugams. Priklausomai nuo žmogaus ir situacijos akcentuodavau vis kitus savo būsimų pareigų aspektus ir subtilybes. Dabar jau galiu išskirti kelias tokio darbo kryptis. Visų pirma, kūrybos vadovas – idėjų ir procesų katalizatorius, jis suaktyvina vidinius įmonės procesus, paskatina kolegas ir architektų komandas veikti, rodo kelią ir imasi iniciatyvos, kuri įkvepia kitus. Kita kryptis reprezentuoja „creative“ sąvoką. Kūrybiškai prieiti prie problematikos ir rasti visiems tinkamą estetinį ir funkcinį sprendimą. Kūrybos vadovas interpretuoja turimas architektūrines priemones ir finansines galimybes, pasiūlo architektūrinį sprendimą. Sudėtingiausia ir įdomiausia darbo dalis – minimaliomis priemonėmis ir finansinėmis galimybėmis sukurti estetišką sprendinį. Tikriausiai kiekvienas, turėdamas neribotų finansinių galimybių, galėtų nesunkiai sukurti ką nors gražaus, tačiau tokių situacijų būna retai. Trečioji kryptis – žmonės. Reikia pastebėti kiekvieno architekto unikalumą ir asmenines savybes, tai svarbu formuojant komandas ir priskiriant joms užduotis. Kūrybos vadovas tinkamai nukreipia ir aktyvina kiekvieno architekto potencialą.
Mano veiklos ribos apima visas projekto stadijas: ne tik projektinių pasiūlymų etapą, bet ir techninį, darbo projektą, projekto vykdymo priežiūrą. Dažnai pasitaiko situacijų, kai kūrybiško problemos sprendimo tenka ieškoti ir statybų metu, kai keičiami architektūriniai sprendiniai.
„inTegra House“
Autoriai: Lijana Jančytė, Džiugas Kisielius, Ignas Laukauskas
Vieta: Ežero g. 16, Subartėnai, Lietuva
Statusas: Realizacija
Metai: 2015
Nuotraukos: Norbert Tukaj
Kokie pokyčiai laukia „2L“ komandos prie jos prisijungus kūrybos vadovui?
Atėjęs dirbi į „2L“ pastebėjau, kaip lengva dirbti su komanda, kai ją sudaro jauni ir entuziastingi, iniciatyvūs ir ambicingi architektai. Įmonės jaunatviškumas ir vidinė nuotaika pakeitė ir mane patį. Pradėjau daugiau tikėti savimi ir drąsiai siekti didelių tikslų, nes pasitikiu komanda. Vienas pagrindinių pokyčių susijęs su įmonės identitetu ir architektūrinio unikalumo paieškomis. Savo projektais norime parodyti, kad esame unikalūs – neturime vieno stiliaus ar architektūrinio braižo, o kuriame skirtingai, priklausomai nuo objekto funkcijos, vietos ir problematikos. Daugumą Lietuvos architektų įmonių galima atpažinti iš joms būdingos architektūrinės kalbos, architektūros mokyklos, kartojasi sprendiniai, elementai ir projektų–konkursų apipavidalinimas. Taip nutinka, kai architektų studijai vadovauja vienas vedantis architektas ir įmonės projektai stilistiškai suvienodėja nepriklausomai nuo jų funkcijos. Taip architektūra tampa dizainu, aiškiai matomas vadinamasis architektūrinis parašas. Su „2L“ komanda ieškosime unikalumo ir nesikartosime.
Kokie architekto profesijos aspektai Tave labiausiai domina?
Studijuojant akademijoje, kuriant individualiai, architekto profesija sudomino kaip žmogaus aplinkos erdvinio formavimo mokslas ir menas. Aplinkos formavimas man tapo aktualiu architektūros aspektu – svarbus ne tik pastatas ar jo vidaus erdvės, bet ir aplinka, kurią jis formuoja. Architektūra kuria miesto erdves, žmonių judėjimo kryptis, nulemia jų gyvenimo kokybę.
Vėliau, dirbant architektu įmonėje, man pradėjo patikti kitas aspektas – darbas komandoje. Šiame etape profesija įgavo kitą prasmę, atsirado architektūrinis dialogas. Dirbdamas komandoje galėjau mokytis iš kitų architektų arba priešingai – dalytis su kitais savo profesine patirtimi.
Didžioji dalis architektų lieka praktikais – jie netęsia studijų teoriniu lygmeniu. Tu mokslus tęsei, įgijai menų daktaro laipsnį. Kodėl pasirinkai tokį kelią? Ar vien praktinio darbo neužteko?
Po magistrantūros studijų dirbdamas architektu įmonėje supratau, kad apie šį darbą jau žinau viską. Galvojau, viskas – pasiekiau tai, ko norėjau, tapau architektu. Darbo principai kartojosi, keitėsi tik vieta ir užduotis. Man sekėsi, bet kas toliau? Pradėjau ieškoti kažko kito, sudvejojau dėl savo profesijos, norėjau išmokti ką nors naujo, atrodė, kad architektūra – išsemta tema. Dabar suprantu, kad tos paieškos buvo susijusios su asmenybės augimu. Nutariau mesti architektūrą ir persikvalifikuoti į grafinio dizaino specialybę, nes apie ją galvojau dar prieš stodamas į architektūrą. Pasidariau darbų aplanką ir pradėjau ieškotis darbo. Su maža patirtimi grafinio dizaino srityje ir architekto diplomu niekas nepanoro surizikuoti ir mane priimti.
Visgi sakyčiau, kad doktorantūros nesirinkau, tiesiog reikiamu metu atsirado tinkama galimybė ir reikiami žmonės parodė kelią. Mano buvęs dėstytojas ir bičiulis Romualdas Kučinskas papasakojo apie naują VDA meno doktorantūros programą. Patikino mane, kad Lietuvoje to dar nebuvo ir tai nauja studijų programa menininkams. Vienas „bet“ – kol kas nebuvo patvirtinta architektūros krypties meno doktorantūros programa, tačiau patvirtintos dizaino ir dailės kryptys. Paskatintas dėstytojo, su viltimi po kurio laiko pereiti į architektūros krypties studijas, nutariau stoti į dizaino krypties meno doktorantūrą. Man pavyko, nors ir buvau architektas. Pabaigiau dizaino krypties meno doktorantūrą, nes architektūros krypties programa vis dar nebuvo patvirtinta. Po doktorantūros studijų mano kūryboje atsirado tarpdiscipliniškumo, kuris mane lydi iki šiol. Architektūrą pradėjau jungti su kitais menais, kūryboje pradėjau naudoti fotografiją, skulptūrą, muziką ir poeziją. Visada pasisakau už skirtingų sričių bendradarbiavimą ir jų metodų panaudojimą kuriant architektūrą.
Gyvenamųjų namų kvartalas „Vilnelės slėnis“
„Už darnią plėtrą 2021“ pripažintas geriausiu gyvenamuoju projektu Lietuvoje
Architektai: Emilis Petkevičius, Ignas Lukauskas, Egidijus Marcikonis
Vieta: Manufaktūrų g. 33, Vilnius, Lietuva
Statusas: Realizacija
Metai: 2020
Nuotraukos: Norbert Tukaj
Buvai ir vienas iš architektūros savaitgalio „Pastatai kalba“ organizatorių. Kokia tokių renginių prasmė, ko iš jų išmoksti?
„Pastatai kalba“ yra „Architektūros fondo“ projektas – atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Projektas, suteikiantis galimybę kiekvienam pažinti architektūrą, patirti ir suvokti mus supančios materialios aplinkos kokybės vertę. Renginio metu duris atveria pastatai, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei. Pagrindinis tikslas – edukacija, siekis ugdyti sąmoningą, kritišką, smalsų ir pilietišką architektūros vartotoją bei sukurti naujų galimybių visuomenei domėtis architektūra ir ją pažinti tiesiogiai ją patiriant. Šiame projekte dalyvavau kaip vienas iš organizatorių, buvau atsakingas už ekskursijų turinį. Su komanda sprendėme tokias problemas kaip rėmėjų paieška, komunikacija socialinėje erdvėje, renginio apipavidalinimas ir turinys. Pernai „Pastatai kalba“ savaitgalis vyko mano gimtajame mieste Druskininkuose, todėl džiaugiuosi galėjęs prisidėti.
Šis projektas nėra vienintelis, kuriame teko dalyvauti. Prisidėjau ir prie projekto „Architektūros [vaikų] fondas“, tai buvo „Architektūros fondo“ iniciatyva, kūrusi ir įgyvendinusi architektūros edukacijos programas vaikams. Kartu su vaikais „žaidėme architektūrą“, ugdėme juos kaip būsimus užsakovus. Iš šios edukacinės iniciatyvos išsivystė projektas „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“. Prisidėjau prie šio projekto gimimo, su komanda turėjome sugalvoti projekto tikslus, taisykles, turinį ir apipavidalinimą – taip startavo dar vienas archedukacinis projektas.
Kokia tokių renginių prasmė arba kodėl architektams svarbu dalyvauti socialinėje veikloje? Aš tai vadinu architektūrine grąža, nors gerai pagalvojus nesijaučiu niekam skolingas, todėl kad esu architektas. Grąža reiškia grįžtamąjį ryšį, architekto profesijos santykį su visuomene ir aplinka, kurią jis kuria. Galima sakyti, tai leidžia suvokti savo profesinę tapatybę. Šią tarsi popamokinę architektų veiklą galima įvardinti ir kaip archaktyvizmą1. Architektūrinis aktyvizmas reiškiasi kaip tarpdalykinė veikla, nukreipta į visuomenę, kurios pobūdį nulemia objekto ir subjekto santykis. Svarbūs archaktyvizmo veiklos aspektai – vertybių deklaravimas ir įprasminimas, architektų ir vertybių santykis.
Šiandien projektuodami architektai turi spręsti daug svarbių klausimų, tarp kurių ir ekologinė krizė. Yra teigiančių, kad geriausia, ką architektas gali padaryti, yra nestatyti nieko. Kokiais kitais būdais galime kurti labiau aplinką tausojančią architektūrą? Kaip Tu supranti žodį tvarus?
Manau, visada reikia pradėti nuo savęs. Svarbiausia individualus požiūris ir vertybės, o paskui galima pradėti keisti aplinką ir kitus. „2L“ įmonei ir darbuotojams svarbus aplinkosaugos aspektas, suprantame, kad savo profesiniais veiksmais galime daryti įtaką. Man asmeniškai patinka architektūros perkonstravimo arba dekonstravimo idėja. Turbūt per šį naratyvą geriausiai suprantu tvarumo aspektą. Savo esė „Architektūros dekonstravimas kaip pervartojimas“2 analizavau architektūros dekonstravimo ir transformavimo į kitos paskirties miesto objektus sampratą. Norėjau atkreipti dėmesį į architektūros kaip daikto panaudojimą kitiems miesto poreikiams, taip protingai kuriant naujos paskirties ir inovatyvaus dizaino aplinką. Tokiu architektūros perkonstravimu sukuriama ne tik aplinką tausojanti architektūra, bet ir išsaugomos socialinės kolektyvinės vietos reikšmės, urbanizuotos aplinkos tapatumas, kuriamas vietos išskirtinumas, stiprinamas ir palaikomas socialinės aplinkos istorinis identitetas.
Igno Lukausko doktorantūros darbas: Architektūros dekonstravimas kaip pervartojimas
Kokiomis priemonėmis „2L“ architektai kuria tvaresnius pastatus ir aplinką?
Kalbant apie tvaresnius pastatus ir aplinką, komanda planuoja parengti edukacinį leidinį, rekomendacijas projektui – „2L pastatų standartas“, kuriame išskirsime 12 tvaraus pastato principų. Tai savotiškos gairės arba taisyklės, kurių laikantis galima pasiekti didesnį tvarumą projektuojant pastatą. Jau pradėjome kurti „2L standartą“, kurį pradžioje naudosime įmonės viduje, o patikrinę jo veiksmingumą pasidalinsime edukaciniais tikslais. Standartas bus taikomas visiems parengtiems įmonės projektams. Tikimės, kad „2L pastatų standartas“ taps svarbiu įrankiu ir kitiems projektuotojams. Įmonė dirba su užsakovais, kuriems svarbu statyti tvaresnius pastatus ir tokiu būdu tausoti aplinką. Norėdami paskatinti užsakovus rinktis tvaresnius projektavimo būdus galvojame pasiūlyti priedą prie sutarties. „Žaliasis paketas“ – tai „2L“ priedas prie projekto, kuris apima BREEAM, LEED, inovatyvias technologijas, CO2 skaičiavimus, FOOTPRINT, tvarumo sprendimus pagal naują „2L standartą“.
Administracinės paskirties pastatai Dariaus ir Girėno g. 28a, Vilnius
Autoriai: Ignas Lukauskas, Giedrė Kličienė, Augustas Urbonas, Gabrielė Gečaitė
Vieta: Dariaus ir Girėno g. 28a, Vilnius, Lietuva
Statusas: Projektas
Metai: 2024
Nuotraukos: „2L Architects“vizualizacija
Straipsnis paskelbtas „Statyba ir architektūra“ 2024 m. vasaros numeryje.
