Vasaros pabaigoje ant sostinės Žaliojo tilto buvo užkelta architekto Audriaus Ambraso meninė instaliacija „Žaliojo tilto ženklai“‎‎, kuri Vilniui kainavo 18 tūkst. eurų. Tai daliai miestiečių sukėlę didelę nuostabą ir pyktį – ne visi suprato idėją ir jos įgyvendinimo kainą.

Portalas SA.lt pasikalbėjo su projekto autoriumi A.Ambrasu ir jam uždavė visuomenėje keliamus klausimus.

Nors konkursą organizavusi Vilniaus savivaldybė žinomo architekto darbą įvardina kaip meninę instaliaciją, pats autorius savo darbą linkęs vadinti „mažosios architektūros elementais“, kurie, anot jo, yra priderinti prie tilto architektūros.

Dabar ant tilto užkeltos konstrukcijos itin primena konstrukcijas, kurių pagalba 2016 metais buvo nukeltos sovietinės skulptūras. Projekto autorius pasakoja projekto priešistorę.

„2014 metais turėjome idėją – projektą „Žaliojo tilto skulptūrų redukcija“. Tuomet siūlėme įrėminti skulptūras metalinėmis konstrukcijomis, kurios yra dabar. Tai buvo mūsų siūloma meninė akcija, tarsi skirta sumažinti skulptūrų skleidžiamą ideologiją. Galop projektas užstrigo aukščiausiame derinimo taške ir liko popieriuje, nes buvo pagalvota, jog tai taps panašu į provokaciją.

Įdomu tai, kad nusprendus jas nukelti, savivaldybė panaudojo panašias konstrukcijas. Modeliuojant vaizdinę medžiagą, pastebėjome, jog tiltas gali įdomiai atrodyti be skulptūrų, bet su metalinėmis konstrukcijomis“, – pasakoja A.Ambrasas.

• 

• 

„Nuo Žaliojo tilto nukėlus sovietines skulptūras nebežinoma, ką jų vietoje daryti, o gėlių vazonai ar meno kūriniai ant pjedestalų nedera su bendra tilto architektūrine kompozicija“, – šių metų rugpjūtį sakė instaliacijos autorius.

Prieš A.Ambraso instaliacijas ant Žaliojo tilto buvę kitų menininkų darbai, pasak architekto, neatrodė gerai dėl to, jog jie netiko prie bendros tilto kompozicijos. „Toje vietoje turi būti tam tikros apimties ir masės objektas ir kai atsiranda smulkesnis arba kitoks objektas, tiesiog atrodo prastai.

Savivaldybė galiausiai nusprendė, jog nieko nebekels senųjų skulptūrų vietoje. Tada prisiminėme seną idėją ir pateikėme siūlymą programai „Kuriu Vilnių“. Iš 188 projektų patekome tarp 12, kurie gavo finansavimą“, – sako A.Ambrasas.

Anot jo, šių metalinių sijų nereikėtų vadinti menu ir per daug įtemptai į tai žiūrėti. „Manau, kad ši tema per daug suaštrinama ir nereikėtų per daug kreipti dėmesio į tas konstrukcijas, tiesiog gyventi savo gyvenimą. Reiktų ramiai atsitraukti ir pažiūrėti į tiltą, kaip jis dabar atrodo. Kaip ant jo yra turėklai ir jie turi savo išraišką, taip ir tomis metalinėmis sijomis tilto pilonams buvo sukurtas užbaigimas, kaip tilto pradžios ir pabaigos ženklinimas“, – sako pašnekovas.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas sako, jog tikėjosi visuomenės reakcijos, tačiau pykčio banga, anot jo, priklauso nuo to, kokioje auditorijoje yra keliamas klausimas.

[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

Vienas iš esminių visuomenės pasipiktinimo motyvų buvo tariamai per didelė projekto kaina. Štai, vienas iš komentavusių sakė, jog būtų konstrukcijas suvirinęs už 1,2 tūkst. eurų. Tam, kad būtų daugiau aiškumo, A.Ambrasas socialiniame tinkle Facebook netgi buvo įkėlęs darbų sąmatos dokumentus.

„Šviestuvai buvo gana brangūs, bet jie hermetiški ir yra būtent tokie, kokių reikia. Vieno elemento kaina su virinimu kainavo apie 1,6 tūkst., bet dar prisideda montavimo darbų kaina, transportavimas ir pridėtinės vertės mokestis.

Pradėjus gaminti konstrukcijas, gamintojas pranešė, jog bus didesnė kaina, nes staiga pakilo metalo kainos. Pasakiau, kad niekas daugiau pinigų neduos, nes yra fiksuotas finansavimas ir viskas. Tai yra visiška savikaina ir mano, kaip architekto intereso, čia nebuvo“, – tvirtina A.Ambrasas.

Jis teigė, jog metalinės konstrukcijos ant tilto bus tiek, kiek norės Vilniaus savivaldybė.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

•