Ar šiuolaikinės mokyklos suteikia vaikams pakankamai laisvės patirti gamtą ir ugdyti svarbiausius gyvenimiškus įgūdžius? Ar siekis užtikrinti saugumą ir aukštus akademinius standartus neapriboja vaikų galimybių pažinti natūralų pasaulį? Tokias aktualias temas gvildeno Vilniuje vykęs renginys „Švietimo erdvė“, kuriame susitiko Lietuvos architektai, edukologai ir švietimo ekspertai. Diskusijos metu aptarti šiuolaikinės mokyklos erdvių iššūkiai, drąsos, saugumo ir natūralumo santykis bei nauji ugdymo standartai.
Švietimo erdvės – tarp saugumo ir patirties laisvės
VILNIUS TECH Architektūros fakulteto docentas dr. Liutauras Nekrošius pabrėžė, kad šiandien visuomenė turi didžiulius lūkesčius ugdymui, tačiau mokyklų infrastruktūra dažnai neatitinka šiuolaikinių poreikių. Ugdymas turi būti individualizuotas, skatinti vaikų kūrybiškumą, eksperimentavimą ir bendradarbiavimą.
„2L Architects“ architektė Viktorija Blažienė atkreipė dėmesį, kad mokyklų erdvės formuojamos daugiausia atsižvelgiant į vadovų ir mokytojų lūkesčius, kuriuose dažnai vyrauja saugumo prioritetai. Vis dėlto pastebima tendencija plėsti bendro naudojimo zonas, kurios tampa žaidimų ir patyrimo erdvėmis.
Ekranai ir prarasta gamtos patirtis
„EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė atkreipė dėmesį į statistikas, kurios rodo, kad dauguma vaikų tiek laisvalaikiui, tiek namų darbams renkasi ekranus, o medžiu lipti beveik niekas nebandė. Lopšelio-darželio „Coliukė“ direktorė Birutė Spruogienė patvirtino, kad vaikams beveik nėra tekę sodinti medžio, todėl svarbu skatinti jų ryšį su gamta.
Vilniaus Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytojas Egidijus Kabošis ragino nebijoti rizikos ir skatino atsirasti žaidimams, kuriuose vaikai galėtų patirti ir nesaugumą, ugdant savisaugos instinktą.
Natūralios medžiagos ir „perdėtas saugumas“ mokyklų aplinkose
Diskusijos metu aptarta, kad Skandinavijoje, Kanadoje ir Vokietijoje mokyklų aplinkos ir žaidimų aikštelės dažnai kuriamos iš natūralių medžiagų, tokios kaip akmenys ar mediena, o Lietuvoje galbūt taikomas per griežtas reguliavimas riboja tokias galimybes.
Architektė Viktorija Blažienė atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir galimybė vaikams pažinti gamtą ar patirti jos elementus tiesiog mokykloje, o ne tik už miesto ribų.
Ateities mokyklos – drąsios, žaidimų ir mokymosi erdvės
Diskusiją užbaigė kvietimas drąsiai dalintis idėjomis ir keisti požiūrį, nes daugelis „tvorų“ ir baimių egzistuoja mūsų galvose. Renginio metu taip pat buvo pristatyti studentų projektai, kuriuose nagrinėjamos mokyklų, edukacinių erdvių ir skaitmeninės detoksikacijos centro erdvės.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai.
