Išklausiusi architektų bendruomenės pageidavimų, Panevėžio miesto savivaldybė pratęsė terminą pateikti architektūrines idėjas Skaistakalnio parkui ir Senvagei atgaivinti.
„Į urbanistinių miesto erdvių gaivinimą nusprendėme pažvelgti kitu kampu. Norime turėti ne tik naujus, bet ir mėgstamus, lankomus, populiarius objektus. Todėl įtraukėme ne tik specialistus, bet ir miestiečius, kūrybiškos vietokūros pritaikomumo Lietuvoje projektą Kultūros ministerijai rengiančius jaunimo programos „Kurk Lietuvai“ dalyvius“, – sako meras Rytis Račkauskas.
Kūrybiška vietokūra – tai kokybiškų vietų kūrimas ar atgaivinimas, pasitelkiant įvairias kultūros ar kūrybos formas. Kokybiškos vietos pasižymi unikalumu: tai – aktyvios, draugiškos žmonėms, saugios, įdomios, vizualiai ir estetiškai patrauklios erdvės, persipynusios su menais ir kūrybiškomis veiklomis. Kūrybiška vietokūra ne tik atspindi vietos istorinį, socialinį bei kultūrinį kontekstą, bet ir įtraukia į kūrybos procesą įvairias suinteresuotas šalis – bendruomenę, kūrėjus, savivaldą, verslus ir organizacijas, suvienijant bendram tikslui. Tokiu būdu didėja žmonių kultūros vartojimas ir kultūros projektų tęstinumas.
Iki sausio 18 dienos vyko gyventojų apklausa – kokią jie mato Skaistakalnio viziją. Apklausos rezultatus praėjusią savaitę apibendrino ir pristatė „Kurk Lietuvai“ dalyviai Eugenijus Kaminskis ir Ieva Nagytė. Jie išanalizavo apie 500 užpildytų anketų. Paaiškėjo, kad Skaistakalnio parke lankosi apie 70 proc. respondentų, kurie labiausiai mėgsta pasyvų laisvalaikį – vaikščioti, sėdėti ir pan.
Aktyvaus poilsio gerbėjai renkasi dviračius, bėgiojimą, riedučius, šiaurietiškas lazdas ir kt. Įvardytos nesilankymo parke priežastys – nesaugu, apleista, netvarkinga. Ką žmonės siūlo tobulinti? Tvarkyti, įrengti ar atnaujinti takus, mažąją architektūrą (suolelius, šiukšliadėžes ir pan.), vaikų žaidimų aikšteles, sporto infrastruktūrą, žaliąsias erdves, apšvietimą, vaizdo stebėjimo kameras, šunų vedžiojimo aikšteles, infostendus, daugiau meno elementų ir kt. Dauguma pritarė, kad J. Čerkeso-Besparnio sodyboje atsirastų menų rezidencija. Iškelta botanikos sodo idėja.
R. Račkausko žodžiais, Senvagė su Skaistakalniu – Panevėžio vizitinė kortelė, todėl laukiama šalies architektų idėjų, kaip atnaujinti ir atgaivinti apie 42 hektarų teritoriją, kad ji būtų estetiškai vientisa.
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė teigia, jog planuojant atnaujinti Skaistakalnį, siekiama sukurti šiuolaikišką, tvarią ir jaukią miesto urbanistinę gamtinę erdvę, ypatingą dėmesį skiriant pro parką vingiuojančio Nevėžio kaimynystei, dviračių ir pėsčiųjų takų jungtims su aktyvia miesto centrine dalimi, Senvage bei kt. teritorijomis. Kadangi tai istorinis parkas, siūloma išryškinti elementus, pabrėžiančius darnų ryšį su aplinka bei vietos kultūriniu ir istoriniu kontekstu. Svarbus akcentas – J. Čerkeso-Besparnio sodyba. Pasak D. Gasiūnienės, jos pritaikymas kultūrinei, šiuolaikinei kūrybinių industrijų paskirčiai būtų pats tinkamiausias ir tikslingiausias pačios sodybos ir teritorijos apie ją atgaivinimo modelis.
Išrinkus geriausios architektūrinės idėjos autorių, remiantis ja bus rengiami techniniai projektai, vėliau – realizuojami sutvarkant Senvagę ir Skaistakalnio parką su J. Čerkeso-Besparnio sodyba. Tam bus naudojamos ES investicijos. Senvagę numatyta atnaujinti už 2,8 mln. eurų, Skaistakalnio parkui skirti 1,8 mln. eurų, J. Čerkeso-Besparnio sodybai atnaujnti – irgi 1,8 mln. eurų. Architektūrinių idėjų Skaistakalnio parkui ir Senvagei atgaivinti laukiama iki 28 dienos.
Panevėžio savivaldybės inf.
