„Žalio kiemo“ namas įkvėptas esama sklypo situacija bei reljefas. Buvo sprendžiama, kaip suorientuoti pagrindines gyvenamąsias erdves į atsiveriantį vandens telkinio vaizdą šiaurės rytų pusėje ir patalpas pripildyti pietvakarių saulės šiluma. Tam pasiekti iš reljefo formos buvo iškastas vidinis kiemelis (pietvakarinėje pusėje), kuris veikdamas kaip šviesos šulinys, užpildo interjerą šviesa. Gamtinės formos tampa reikšmingu elementu bendroje sklypo kompozicijoje. Neniveliuojant, bet ryškinant reljefo bruožus aplink pastatą kuriama besijungiančių skirtingo charakterio žalių erdvių sistema su vidiniu kiemeliu epicentre. Apie 69% sklypo sudaro apželdintas plotas. Sklypo kietos dangos projektuojamos tik pastato prieigose. Pastatas prisitaiko prie esamų brandžių medžių pozicijų: vienas padeda suformuoti įeigos erdvę, kitas tampa pagrindiniu kiemelio akcentu.

Šeimos gyvenamasis namas susideda iš dviejų dalių: viena dalis atkartoja buvusio sodybinio gyvenamojo namo sienų kontūrus, kita buvusio ūkinio pastato – klojimo užstatymo fragmentus. Atitinkamai abiejose dalyse projektuojamos skirtingos funkcijos – pagalbinė ir gyvenamoji. Dvi dalys jungiasi per įėjimo holą ir perdengiamos vientisu apželdintu stogu. Taip suformuojamas aiškiai išreikštas įėjimas į pastatą. Antro aukšto stačiakampio formos tūris, kurį sudaro miegamieji kambariai, kaip antstatas „uždedamas“ ant pirmo aukšto pagrindinės dalies. Tuo tarpu pirmajame aukšte projektuojama svetainė, virtuvė, valgomasis, spa zona, garažas, katilinė. Sklypas iš kelių pusių apsuptas miško bei gamtinio kraštovaizdžio, tad siekiama, kad fasado medžiagos derėtų gamtoje. Didelio gabarito akmens masės plokštės derinamos su medžio lentelių apdaila. Į miško – vandens telkinio pusę pastatas atsiveria vitrinomis – stiklo-aliuminio konstrukcijų fasadinė sistema. Vitrinomis „trinama“ pastato riba kuria vientisą persiliejančių interjero-eksterjero erdvių sistemą.