Šv. Jokūbo kvartalas augo kartu su likusiu miestu, tačiau per amžius įvykę pokyčiai nustelbė reikšmingus pirmuosius teritorijos vystymosi etapus. Nuo kvartalo pradžios, medinė koplytėlė Vilniaus Lukiškėse peraugo į Domininkonų vienuolyną ir apie XVIII a. pab. ten įsikūrė pirmoji pasaulietinė ligoninė Vilniuje. Ji plėtėsi, atsirado naujų pastatų, o praeitame amžiuje įvyko milžiniškas kvartalo pokytis, kuomet aikštė prieš Bažnyčią ir palei upę, sovietmečiu buvo užstatyta gyvenamųjų namų.
Kvartalo „simfonijoje“ sugulė paveldo tvarkyba, restauracija, renovacija ir rekonstrukcija ir juos papildantis šiuolaikinės architektūros atgarsis. „DO Architects” vedančiosios architektės Gilmos Teodoros Gylytės žodžiais, pagrindiniu smuiku griežia miesto orkestre reikšmingi bažnyčios bokštai.
Architektūros simfonija – vieningai grojantis Šv. Jokūbo kvartalas
Architektai siekė atkurti istorinį žavesį, o kartu ir grąžinti miestui vieningai skambantį kvartalą. Naujieji viešbučio pastatai – suskaidyti į du pastatus, papildomai smulkinti ir langų ritmu bei stiklinėmis „pauzėmis“ – nukeipiant dėmesį į bokštus. Įkvėpti barokinės erdvinės hierarchijos, žmogus nuo intensyvios gatvės kviečiamas į įgilintą kiemelį, ir tik tada įėiti pro pagrindinį įėjimą.
Siekdami kurti vieningą kvartalo urbanistiką, architektai pasinaudojo Lukiškių aikštės pusėje esančios tvoros altitude ir pratęsė ją aplink visą kvartalą. Jis susijungia per fasadus, tvoras, langus ir kitus elementus, taip juntama, kad ši teritorija yra vienas „kvartalas“. Kvartalas apsuptas aktyviais pirmais aukštais, nauji intarpai sužeminti, atveriant perspektyvas į bažnyčios bokštus, miestiečiams atvertas kiemas ir sodas. Naujuose Vaižganto g. pusės tūriuose suprojektuoti dideli 5 metrų aukščio langai, mažoji architektūra, fasaduose integruoti suoliukai, žaluma – kuriamas vizualinis objekto ir miesto ryšys. Sekant istorinio konteksto melodiją, A. Goštauto g. prieigos atvertos į miesto pusę, grąžinant vizualinį ryšį su Neries upe.
Šv. Jokūbo kvartale išliko keturi istoriniai pastatai, kuriuos apjungė naujieji „intarpai”, Neries upę atvaizduojantys žalsvo atspalvio stikliniai pastatai. Juos architektė vadina „pauzėmis” tarp pagrindinių istorinių instrumentų. Pagrindiniais 2,5 metrų peraukštėjimą žyminčiais laiptais, iš kiemo pusės miestietis leidžiasi amfiteatru upės link.
Nors pagal detalųjį planą buvo galima statyti ir aukštesnius pastatus, Šv. Jokūbo kvartale dominuoja ne nauji statiniai, jie veikia kaip pagalbinis įrankis išryškinti ir paženklinti esamą architektūrą. „DO architects” kūrė architektūrą, kuri neužgožtų istorinio konteksto ir kvartalo žvaigždės – bažnyčios boškto
Naujamiesčio nuotaiką ir istorinį sluoksnyną perteikiančios medžiagos
Ansamblį papildė naujas trijų aukštų medžio pastatas, kuriuo norėta parodyti, kad Naujamiestyje taip pat vyravo medinė statyba. Tinkas, medis ir valcuota cinko skarda – tai Naujamiesčio atgarsiai, todėl ir atnaujintame Šv. Jokūbo kvartale panaudotos būtent šios priemonės. Pirmą aukštą juosia šviešaus smėliuoto granito plokštės iš Portugalijos karjero. Tuo tarpu, atkasus Goštauto gatvės istorinį pastatą, buvo įrengtos angos, kurias išpjovus atsiskleidė kelis šimtus metų besikaupęs sluoksnynas. Šv. Jokūbo kvartale vyrauja natūralus, rausvos spalvos, granito denginys. Bendra kompozicija – šviesi, saikinga ir vientisa.
Kvartalo daugiafunkciškumas – raktas į urbanistinę darną
Esminis pokytis yra kvartalo atvėrimas visuomenei. Architektūrinė kalba ir urbanistinė integracija sugrojo savo dalį, padėjusią pritraukti miestiečius ir svečius tyrinėti aplinką ir kartu kurti gyvą kvartalą, kuris taptų pulsuojančia miesto dalimi, kur subtiliai susipynė šiuolaikinės architektūros braižas ir kelių šimtmečių istorija.
Nuo projektavimo pradžios iškeltas tikslas – sukurti švietimui pritaikytą vietą, kuri atlieptų tiek mokyklos, tiek bendruomenės poreikius. Įrengtas didžiulis amfiteatras, kuris ne tik tarnaus mokyklos laisvalaikiui, bet ir taps erdve įvairioms veikloms. Po žeme suprojektuota erdvi sporto salė užtikrins kokybiškas sporto galimybes mokiniams. Ypatingas dėmesys skirtas pastatų istoriniam kontekstui, todėl
Šv. Jokūbo kvartale itin svarbus buvo pamatų ir grunto stiprinimas. Šiems iššūkiams pasiūlyta inovatyvi išeitis – grunto stiprinimas geopolimerų injekcijomis. Ši novatoriška ir nedestruktyvi technologija leidžia užtikrinti pastatų stabilumą nenaudojant didelių žaliavų kiekių, išvengiant radikalių intervencijų į natūralų gruntą. „URETEK Baltic“ naudoja didelio tankio, besiplečiančius patentuotus geopolimerus, kurie jau beveik 50 metų naudojami visame pasaulyje.
Subtilių Šv. Jokūbo kvartale esančių naujų stiklinių fasadų ir stogų sprendimai atlikti įmonės „Almeca”. Įmonė džiaugiasi, galėjusi prisidėti prie didelio ir įdomaus projekto, kuris leidžia pritaikyti inovatyvius sprendimus ir pasiūlyti naujausius jų gaminius.