Paupio kvartalas: miesto ir gamtos dialogas rytinėje upės pakrantėje
Rytinėje Paupio dalyje išsidėstęs daugiabučių kvartalas kuriamas kaip integrali miesto audinio ir gamtos jungtis. Centrinė kompozicijos ašis – Aukštaičių gatvėje augantis klevas, kuris tapo naujos viešosios erdvės centru, jungiančiu architektūrą ir gamtą.
Gamtiniai spinduliai ir tūrių dinamika
Architektūrinė koncepcija remiasi menamais „gamtiniais spinduliais“, kurie jungia išsaugotą klevą su Vilnios krantais. Ši vizija atsispindi tiek urbanistinėje struktūroje, tiek fasadų apdailoje:
- Silueto formavimas: pastatų tūriai nuosekliai žemėja upės link, taip reaguodami į aplinkinį reljefą ir istorinį kontekstą.
- Fasadų dualumas: tęsiant Vilniaus architektūros tradicijas, išoriniai fasadai yra aktyvesni ir tamsesni, o vidinės kiemo plokštumos – šviesios ir ramios. Įstrižos stogų linijos subtiliai atkartoja senamiesčio siluetą.
Kvartalo architektūra vengia griežto racionalizmo – langų, įėjimų ir lodžijų angos dėstomos intuityviai, tapybiškai, siekiant perteikti greta esančio Užupio dvasią. Mažaaukštė statyba formuoja jaukių vidinių kiemų ir takelių sistemą, kurioje pastatai funkcionuoja tarsi atskiri namai. Modernios medžiagos čia persipina su medžių žaluma, sukurdamos ramybės oazę greta intensyvių miesto srautų.
Tai vieta, kur medžių žaluma ir šviesos blyksniai persipina su miesto energija, sukurdami namų pojūtį, kuris jungia bendruomenę, istoriją ir ateities viziją.