ARCHBOOK RĖMĖJAI:
ARCHBOOK RĖMĖJAI:

Paupio darboteka ir gyvenamasis kvartalas

Paupio darboteka ir gyvenamasis kvartalas

Objektas:

Administracinis ir gyvenamasis kvartalas

Vieta:

Paupys, Vilnius

Architektai:

„JP architektūra"

Komanda:

Artūr Vasilevski, Andrius Juodpusis, Olga Savickienė, Austėja Rimeikienė, Algirdas Kaušpėdas, Vilija Kaušpėdienė, Linas Meškauskas

Nuotraukos:

Evaldas Stakėnas

Metai:

2022

Būsena:

Įgyvendintas projektas

Pastatų kompleksas suprojektuotas tarp Paupio ir Aukštaičių gatvių, Vilnelės link žemėjančiame šlaite. Kvartalą sudaro gyvenamoji komplekso dalis, esanti palei Aukštaičių gatvę ir komercinė dalis (Paupio darboteka) esanti palei Paupio gatve. Abiejų gatvių išklotines kvartalas formuoja skirtingais principais – palei Paupio gatvę išsidėstė administracinė komplekso dalis, vadinama “darboteka”. Šią dalį sudaro perimetrinis užstatymas su keliais aukštesniais tūriais. Numatytos senamiesčiui būdingas patekimas į vidinius kiemus per tarpuvartes. Tuo tarpu palei aukštaičių gatvę išsidėstė du mažesni tūriai, kontekstualiai pratęsiantys esamų saugotinų pastatų kuriamą gatvės charakterį.

Sklypo užstatymas formuojamas, taip, kad maksimaliai atsivertų vizualiniai ryšiai Vilnelės upės link. Projektą sudaro penki korpusai dėstomi terasomis formuojamame sklype. Atskiri korpusai yra sudalinami dar į mažesnes dalis, taip smulkinant pastatų mąstelį. Reaguojant į sklypą supančią aplinką su Vilnios upe, pasirinkta sklypo idėjinė kryptis – pratęsti upės įvaizdį kvartalo erdvėse. Jos yra apželdinamos dekoratyviais krūmais ir gėlynais, žemaūgėmis gyvatvorėmis bei aukštesnių krūmų dekoratyviniais akcentais, numatomas fontanas, vingiuojantys takai, žaidimų aikštelė. Projektuojami 3 skirtingų nuotaikų kiemai. Kiekviename kieme skirtingu medžiagiškumu išskiriamos skirtingos temos: vanduo (upė), akmenys (krantas), augalai (pieva). Dominuoja plastiškos gamtos formos, harmoniją kuriančios natūralios medžiagos.

Kaip ir visas Paupio rajonas, šis kvartalas yra dalis istorinio Vilniaus Paplaujos priemiesčio. Jame XVIII a. pirmoje pusėje buvo įsikūręs Antano Tyzenhauzo malūnas, o šalia malūno – smuklė. Būtent šios smuklės pamatai, dabartiniame sklype Paupio g. 50, buvo atidengti 2018 m. archeologinių tyrimų metu ir kaip Vilniaus paveldo dalis integruoti į „Paupio Darbotekos“ projektą – dalį jų galima pamatyti požeminiame parkinge, didesnė dalis integruota požeminiame biurų pastato aukšte.

Gyvenamasis kompleksas uždaro vidinių kiemų erdvę nuo intensyvios Drujos gatvės ir užbaigia abiejų gatvių išklotines. Iš Paupio gatvės numatytas senamiesčiui būdingas patekimas į vidinį kiemą per bromą. Tuo tarpu palei aukštaičių gatvę numatytas nedidelis vieno aukšto su mansarda tūris, darniai pratęsią esamų pastatų mastelį. Projekte vyrauja skirtingi būsto tipai – nuo Senamiesčiui būdingų butų su itin aukštomis lubomis, būstų per keletą aukštų iki nedidelių studijų. Tai – gerosios urbanistinės praktikos, patikrintos Vakarų Europoje, padedančios sukurti socialinę gyventojų įvairovę rajone. Skirtingi būsto tipai skatina įsikurti tiek jaunus profesionalus, šeimas ar į miesto centrą grįžtančius vyresnio amžiaus žmones.

Pritaikyti sprendimai