Naujoji skluptūriška Panevėžio autobusų stotis suteikia miestui didesnę persvarą strateginio logistikos centro pozicijoje. Tobulėjant miesto infrastruktūrai, keliama ir architektūros kartelė – šiai tipologijai nestandartinį požiūrį įkvėpė noras kurti ne objektą-pastatą, o paviljoną parke. Suaugus medžiams, aiškaus perimetrinio užstatymo struktūros neturintis pastatas iškils tarsi skulptūra parke.

Stoties atnaujinimas neapsiribojo naujo pastato statybomis – keista visa erdvės koncepcija. Sukeitus Savanorių skverą ir esamą autobusų stoties teritoriją vietomis, bei perkėlus ją arčiau didžiųjų gatvių, suformuotos smulkesnės, aiškiai apibrėžtos erdvės. Naujas mažaaukštis užstatymas, medžiais atskiriant gatvių erdves, padėjo pakeisti miesto centro atmosferą. Po permainų ši zona labiau primena parką.

‎‎Skulptūra iš betono

Visas pastatas, pradedant stogu, baigiant automobilių stovėjimo aikštele, pastatytas iš betono. Pastato konstrukcijoms įrengti panaudota daugiau nei 3,3 tūkst. kb. m monolitinio gelžbetonio, įrengta daugiau nei 2,8 tūkst. kv. m betono trinkelių bei atnaujinta 570 kv. m šaligatvių danga. Taip pat užsėta 480 kv. m veja bei 230 kv. m apsodinta gėlynais, kuriuos drėkins automatinė laistymo sistema.

‎‎Sklype pastatytas 422 kv. m ploto pastatas bei 1865 kv. m keleivių išlaipinimo, įlaipinimo ir prastovų vietos keleiviniam transportui peronas. Pastatas padalintas į dvi dalis: keleivių erdves (kavinę, viešąjį tualetą, laukimo salę) bei uždaresnę zoną, susidedančią iš keleivių aptarnavimo patalpų (bagažo saugyklos, mažųjų siuntų tarnybos patalpos, bilietų kasų, vairuotojų poilsio patalpų ir stoties administracinių patalpų, t. y. kabinetų, dispečerinės). ‎‎Po perono teritorija ir stoties pastatu įrengta automatizuota požeminė automobilių aikštelė bei techninės ir pagalbinės patalpos.