Istorinis vilos kontekstas
1926 m. statyta vila yra vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos medinės architektūros paveldo objektų. Į dvarą ar net pilaitę panašus pastatas – tai ryškus Panemunės, kurortinės Kauno dalies, klestėjimo atspindys. Vila buvo pastatyta, kai Panemunė sparčiai kūrėsi kaip prestižinė poilsio vieta, kurioje vilas statėsi žymūs valstybės pareigūnai, karininkai, kultūros veikėjai. Anuomet Panemunės vila veikė kaip žymaus tarpukario pedagogo Liutauro Kairiūnaičio vasaros rezidencija ir iki šiol išlieka svarbi ne tik architektūrinės, bet ir kultūrinės vertės prasme.
Jau ir XX a. pradžioje statinys išsiskyrė kaip vienas gražiausių medinių kurorto objektų. Išraiškinga savo tūriu, formomis ir proporcijomis, vila įkūnijo laikmečio architektūros estetinius principus ir Panemunės kurortinę dvasią.
Rekonstrukcijos sprendimai ir paveldo atstūrimas
Nors bėgant metams vila nukentėjo dėl nepriežiūros ir gaisro, jo struktūra nebuvo iškraipyta vėlesnių remontų, todėl atliekant tyrimus pavyko užfiksuoti ir išsaugoti autentišką pastato vertingųjų savybių visumą.
Atsižvelgiant į avarinę statinio būklę, pagrindinis projekto tikslas buvo autentiškos architektūrinės išraiškos atkūrimas ir pastato pritaikymas šiuolaikiniams naudojimo poreikiams.
Išorės architektūros atkūrimas. Suformuota autentiška pastato kompozicija – išlaikytas pirminis tūris, aukštis, geometrinės formos bei restauruoti charakteringi medinio dekoro elementai.
Istorinės ir šiuolaikinės erdvės santykis. Kadangi vilos viduje vertingųjų savybių išlikę nebuvo, bendroms erdvėms sąmoningai pasirinktas modernus interjero stilius. Taip išlaikoma aiški riba tarp saugomos autentikos ir šių dienų intervencijos, vengiant dirbtinės imitacijos.