Pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“, pristatytas visuomenei dar 2017 m. ir galiausiai pasitikęs pirmuosius lankytojus 2024-ųjų pabaigoje, jau spėjo tapti regioninės reikšmės objektu. Architektūrinis konkursas sulaukė gausaus dėmesio iš viso pasaulio architektų. Laureatais tapo Ispanijos ir Australijos architektų studija „SMAR Architecture studio“ (Fernando Jerez, Belen Perez de Juan), techninę dalį padėjo įgyvendinti architekto Gintauto Natkevičiaus komanda.

„Mokslo sala“ – kitoks muziejus nei esamę pratę

Mokslo ir inovacijų centre-muziejuje įkurtas modernus planetariumas ir mokslą atskleidžiančios erdvės, restoranas, konferencijų salės. Pats „Mokslo salos“ pavadinimas yra simbolinis: tai vienu metu ir mokslo, pažinimo, ir pramogų vieta, čia kalbama apie mokslą, perduodama žinia, kaip jis veikia gyvenime. „Mokslo sala“ – neatsitiktinis projektas, o gerai suplanuotas ir apgalvotas, atsižvelgiant į urbanistinę struktūrą. Muziejus organiškai prisideda prie Nemuno salos paveikslo: čia veikia arena, baseinas, žaliuoja parkas.

Nors pats metalo, stiklo, gelžbetonio statinys – įprastos konstrukcijos, jo sudėtingumas tas, kad jis suprojektuotas Nemuno saloje, kur labai aukštas upės vanduo, – tai kelia tam tikrų iššūkių.

Lankytojų būrius užburianti architektūra

Architektų teigimu, „Mokslo sala“ užima svarbią vietą Europos muziejų žemėlapyje dėl savo išskirtinės architektūros, vietos ir konteksto. Išpildyti visus aktualumo kriterijus pavyksta ne visada. „Mokslo salos“ išskirtinumas tas, kad jis kuria ryšį su vieta: Nemuno salos slėjyne kontekstualiai integruotas pastatas ilgas ir žemas, iš vieno pusės jis visas lyg po žeme, pylime – lyg ir yra, lyg jo nėra. Vienintelis diskas švyti, yra iškeltas, bet ir jis subtiliai atsuktas į Nemuną.