Gyvenimui miške architektai sukūrė „Miško atspindžiai“ projektą, kuriame svarbiausia tapo gamtos pojūtis ir tvaresni sprendimai. Todėl buvo pasirinkta medinė statyba, o pastato kraštovaizdis diktavo ir architektūros bei interjero sprendinius, kurie subtiliai papildytų esamą kontekstą. Tad pagrindinio tūrio statybai buvo pasirinktos medžio konstrukcijos.

Namą formuojantis gamtos kontekstas

L formos pastato pietiniame ir vakariniame fasaduose vyrauja stiklas. Daug stiklo leido sukurti betarpišką aplinkos ir pastato vidaus susijungimą. Sklypą nuo pietryčių iki šiaurės vakarų pusės įrėmina brandžių medžių miškas, tad norint kartu su miško kontūru formuoti privatų vidinį kiemą, L formos pastato planas tiko geriausiai. Šiaurinis ir rytinis fasadai, dėl esamo kaimyninio užstatymo, planuoti uždaresni. Tuo pačiu, kad namas geriau komponuotųsi miško fone, buvo pasirinktas tamsiai pilkos spalvos čerpių valminis stogas su plačiais karnizais.

Pastatas apjuostas medine terasa, kuri dar labiau įliejo namą į aplinką ir sustiprino pagrindinę projekto kocepciją – atspindėti mišką, o gal ir visai su juo susilieti. Šiai terasai buvo suteikta ir daugiau funkcijų: namą tarsi apglėbia medinė terasa (japonų tradicinėje architektūroje ši dalis vadinama engawa), kuri vakarinėje namo pusėje tampa balkonu virš cokolinio aukšto. Engawa yra lyg atviras koridorius ar veranda medinėmis grindimis, apjuosianti namo išorę ir suteikianti prieigą prie daugelio kambarių tiek iš vidaus, tiek ir iš lauko. Šiaurės vakarinėje sklypo pusėje, dėl esamo reljefo, buvo nuspręsta planuoti cokolinį aukštą, kuriame įrengta sporto salė ir ją papildančios patalpos.

Darnos su gamta ir aplinka idėjos itin aiškiai išreiškiamos japonų architektūros kalboje, kurioje nuosaikumas bei minimalizmas yra vienos pagrindinių sąvokų. Šios esminės idėjos nugulė namo architektūros išraiškoje.