Buvusioje V. Šopeno alaus gamyklos teritorijoje, greta išlikusių istorinių nekilnojamojo kultūros paveldo pastatų įsikūrė daugiabučių projektas „Matau Vilnių“. Ant Tauro kalno ketvirtojo projekto etapo daugiabučiui „Pakalnės namas“ atsiveria įspūdingos Vilniaus centro panoramos. Apleistą pramoninę teritoriją nuspręsta paversti kokybiška gyvenamąja aplinka, atverti teritoriją visuomenei, atstatyti nutrauktus fizinius ir vizualinius ryšius tarp Naujamiesčio ir miesto centro. Dar vienas tikslas – atkurti istorinę Aludarių gatvės trasą, atstatyti pramoninės urbanizacijos metu sužalotą Taurakalnio reljefą, išryškinti istorinį architektūrinį paveldą.

„Geležinis“ daugiabutis istorininėje aplinkoje

Svarbiausias tikslas kuriant „Pakalnės namą“ – ne tik pastatyti daugiabutį, kuris atitiktų 15 minučių miesto koncepciją, bet ir darniai įsilietų į istorinį ir kultūrinį sostinės kontekstą. Todėl prie vietos istorijos buvo derinama eksterjero apdaila – rūdinto plieno fasadai, primenantys čia veikusių gamyklų stilistiką. Paskutiniame „Matau Vilnių“ kvartalo name iš viso įrengta 19 modernių būtų. Patogiam gyvenimui – erdvūs balkonai ir terasos bei didžiuliai vitrininiai langai, pro kuriuos galima stebėti sostinės gyvenimo tėkmę ir išskirtines panoramas.

‎‎Istoriškai sklypas buvo suformuotas dirbtinai, plečiant „Tauro” alaus daryklą. Vienu metu čia stovėjo įspūdingi 20 m aukščio nerūdijančio plieno alaus gamybos technologiniai bokštai, kurie vėliau buvo demontuoti. Tarp sklypo viršaus ir Pakalnės gatvės – 9 metrų aukščio skirtumas, o gatvės išklotinę formuoja istorinė 1903 metais statyta atraminė siena ir vėliau pristatyta betoninė siena, kuriai nustatyta priešavarinė būklė. Daugiabutis pastatytas nugriovus nevertingą atraminę sieną, gimus geležinio namo idėjai, kurią pastiprino netoliese esanti Geležinio Vilko g.

Pritaikyti moderniausi metalo sprendimai

Daugiabutis formuotas kartu su kylančiu reljefu. Kuriamas istorinis įvaizdis per šiuolaikinės architektūros prizmę: „išardytas“ tradicinis pastato tūris įgavo nereguliarią formą, apdailai parinktas rūdintas metalas – specialus, naujomis technologijomis apdirbtas plienas. Tarsi sendinto pastato paviršius dera prie istorinio V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso mūro, o kartu pažymi ir industrinio paveldo užuominas.

Istorinė atraminė siena pratęsta ažurinio rūdinto metalo profilių atitvara, formuojanti istoriškai susiklosčiusį gatvės perimetrą. Pastato apdailai panaudotos kelios rūdinto metalo faktūros: kirstas tinklas, profiliuoti lakštai, stačiakampės lamelės. Visam pastatui panaudota viena medžiaga suteikia vientisumo įspūdį.

‎‎Paskutiniame projekto etape perkelti vitražai, kadaise puošę netoliese buvusį administracinį pastatą, kur buvo išmontuoti septyni vienodo dydžio vitražu įstiklinti mediniai langai. Vitražinius stiklus panaudojo statomo namo fasado apdailai: vitražai buvo įstiklinti tarp dviejų didelio skaidrumo stiklų ir įrėminti aliuminio rėmuose. Tamsiame sienos fone dienos metu sukuriamas netikėtas optinis stiklo sienos efektas.