Laisvės alėja – Kauno miesto simboliu tapęs pėsčiųjų bulvaras, kurio rekonstrukcija truko penkerius metus, šiandien išsiskiria savo unikalumu, reikšmingumu ir dėmesiu detalėms. Laisvės alėja yra vienas svarbiausių ir labiausiai Kauno identitetą išryškinančių urbanistinių projektų. Rekonstrukcijos autorius, žinomas Kauno architektas Šarūnas Kiaunė sugebėjo perteikti savo urbanistinę viziją ir iškelti pagrindinės miesto alėjos svarbą.

Šis viešosios erdvės projektas jau spėjo atkreipti ir miesto svečių, ir profesionalų dėmesį – Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimuose pelnė prestižinį įvertinimą už geriausią realizaciją. Šiandien ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje tapo malonia ir šiuolaikiška miesto erdve.

Urbanistinė vizija – tvarkyti vidinius alėjos kvartalus

‎‎Pagrindiniais uždaviniais tapo Kauno miesto centro atgaivinimas ir lankytojų pritraukimas. ‎‎Architektai akcentavo urbanistinę viziją, kurioje ypač svarbu tvarkyti kvartalų vidų. Kai pagrindinė centrinės miesto dalies arterija buvo pertvarkyta į pėsčiųjų bulvarą, kvartaluose natūraliai sunyko istorinių posesijų struktūra, pakito funkciniai ryšiai iš Laisvės alėjos pusės.

Nors visų konkursinio projektų užmojų įgyvendinti nepavyko, vis dėlto pagal projektą atlikta daug esminių atnaujinimų, kilstelėjusių miesto gatvės svarbą ir įvaizdį: išsaugota liepų alėja, atnaujinti požeminiai tinklai. Didžiausiais pasikeitimas – nauja grindinio koncepcija. Granitinio akmens raštas gerbia pirminę Laisvės alėjos kaip bulvaro idėją su aiškia centrine, buvusia važiuojamąja ir šaligatvių prie pastatų dalimis. ‎‎Neabejotinai svarbus smūgis tuštėjančiai Laisvės alėjai iki rekonstrukcijos buvo „modernizuotas“ apšvietimas. Pakeitus tuometinius apšvietimo stulpus naujais, dėl susidariusio šviesos kontrasto gatvė tapo tamsesnė, o kartu ir nesaugesnė. Šiandieniniame projekte ne tik pakeisti apšvietimo stulpai, bet ir įrengtas naujas LED fontano apšvietimas – trys dešimtys specialių įvairiaspalvių nerūdijančiojo plieno šviestuvų padeda sukurti jaukią ir modernią atmosferą.

‎‎Rekonstruojant ilgiausią Rytų Europoje pėsčiųjų gatvę, viešosios erdvės buvo kurtos kruopščiai, apgalvojant detales, medžiagas. Nebuvo siekiama idealiai atkurti buvusio vaizdo, tačiau norėta šiuolaikinėmis priemonėmis perteikti atminties ženklus, suformavusius šią erdvę.