Kauno priemiesčio Vainatrakio kapinių kontekste, dykroje, numatomas monumentalus kapinių priežiūros administracijos pastatas – krematoriumas. Perspektyvoje esamoje kapinių teritorijoje numatyta realizuoti apie 20041 kapaviečių, į kurias patenkama pagrindine alėja ir aptarnaujančiais keliais, taip pat esamos ir projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės bei numatyta vieta kolumbariumams.

Atviroje erdvėje – laukymėje numatoma lakoniška horizontalių tūrių kompozicija su pastato vertikale – kaminų tūriu. Erdvinė kompozicija įprasmina atėjimo – kelionės – atsisveikinimo sintezę. Visuomenei skirtos pastato prieigos formuojamos pradedant kilti nežymiai peraukštėjančiu reljefu aukštyn tarsi įaugusiais žemėje laiptais link L formos tūrio, kuris užbaigiamas vertikale, kylančia aukštyn į dangų. Masyvaus ažūrinio tūrio monumentalumas pagerbia atsisveikinimo momentą, palydint į paskutiniąją kelionę.

Formuojamos kelios pastato prieigos: reprezentatyvioji ir techninė, atskiriant lankytojų, darbuotojų srautus. „Uždariems“ pastato fasadams ažūrinės plytų mūro sienos įvedamos laukimo salėje, atsisveikinimo salėje, palaikų atvežimo zonoje, pastato kaminų priedangos tūryje, atribojant nuo galimo pašalinio dėmesio. Fasadų ažūriškam šydui tarsi „užsklendus“ krematoriumo laukimo ir atsisveikinimo erdves susikaupimui ir rimčiai nuo esamų ir būsimų kapinių lankytojų dėmesio, želdiniai bei saulės šviesa atsiveria vidiniuose kiemeliuose.

Pastato funkcinę schemą sudaro visuomeninės – lankytojų, kapinių priežiūros administracijos, kremavimo techninio personalo judėjimo srautų atskyrimas. Viešoji prieiga numatoma pagrindiniu įėjimu patenkant į holą ir laukimo salę, iš jos – į atsisveikinimo salę. Ji planuojama taip, kad esant poreikiui būtų galima stebėti kremavimo pradžios procesą.

Privažiavimas prie pastato – pusiau uždaru vidinu kiemu. Numatyta atskira personalo zona su poilsio ir techninėmis patalpomis. Laukiamąjame bei atsisveikinimo salėje sėdintieji pro vitrinas mato pusiau uždarą vidinį žalią pailgą kiemą, ažūrinių plytų mūro sieną su properšomis sklindančia šviesa. Pailgas žalias takas taip pat įprasmina kelionę su laisvės pojūčiu – neuždaras ir tarsi išlaisvina kelio pabaigoje.