Architektų šeimos namas „Audra“ atiduoda pagarbą holistiniam ir tvariam požiūriui tiek į architektūrą, tiek į gyvenimo būdą. Visu projektu siekta darnos su gamta ir aplinka. Tai sąmoningumo filosofiją atspindintis namas, kuriame nuo projekto iki pasirinktų medžiagų ir dėmesingumo detalėms jautriai mąstoma apie tai, kaip gyventi patogiai ir estetiškai, bet kartu padaryti kuo mažiau žalos aplinkai. Architektas privataus namo projektą ir įgyvendinimą pavertė savotišku tyrimu, kurio rezultatas – tvaraus ir atsakingo gyvenimo būdo tęsinys.

Sutariantis su aplinka gyvenamasis namas

Sklypas yra organiškai susiformavusio ir harmoningai į Nemuno upės šlaito pušyną įsiterpusio namų masyvo dalis. Ši vieta suteikia unikalią galimybę derinti šiuolaikinę architektūrą su gamtine aplinka. Rytinė sklypo dalis atsiveria į neužstatytą pievą, kuri vizualiai susilieja su miško masyvu, sukurdama natūralų perėjimą tarp apstatytos ir gamtinės aplinkos. Pietinė ir vakarinė sklypo ribos susisiekia su jau užstatytais sklypais, ir tai leidžia integruoti naująjį statinį į esamą gyvenamąją struktūrą.

Pastato funkcinė ir kompozicinė struktūra kruopščiai suformuota atsižvelgiant į įvairius aplinkos veiksnius.

1. Sklypo forma ir reljefas. Projektuojant atsižvelgiama į natūralų žemės paviršiaus kontūrą, siekiant optimaliai išnaudoti sklypo ypatumus.
2. Orientacija pasaulio šalių atžvilgiu nulėmė pastato išdėstymą, siekiant maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą ir šilumą.
3. Atstumai iki kaimyninių statinių. Užtikrinta, kad naujas pastatas harmoningai įsilietų į esamą užstatymą, nepažeisdamas kaimynų privatumo.
4. Gamtos vaizdai. Projektuojant ypatingas dėmesys skirtas atsiveriančioms pušyno panoramoms, siekiant sukurti glaudų ryšį tarp vidaus erdvių ir supančios gamtos.

Detalių turtinga namo architektūros išraiška

Namo architektūrinis sprendimas harmoningai suderina estetiką ir funkcionalumą. Išsikišę stogo elementai pietiniame ir vakariniame fasaduose sukuria jungtį tarp vidaus ir lauko erdvių, formuodami dosniai dengtą zoną. Šios kompozicijos šerdyje – lauko židinys ir vasaros virtuvė, tapę centrine namo ašimi.

Gyvenamosios erdvės išdėstytos dviejuose aukštuose, atspindint apgalvotą erdvinę hierarchiją. Pirmame dominuoja erdvus atviro plano sprendimas, sklandžiai integruojantis valgomojo ir svetainės zonas. Šis sprendimas užtikrina nepertraukiamą erdvės tėkmę ir natūralios šviesos sklidimą. Mansardiniame aukšte suprojektuota daugiafunkcė erdvė apima darbo zoną su biblioteka bei privatesnius miegamuosius. Toks vertikalus zonų paskirstymas leidžia optimaliai išnaudoti pastato tūrį, kartu užtikrinant aiškų funkcinį zonavimą tarp viešų ir asmeninių erdvių.

Tvaraus namo statybos

Tvaraus namo statybos netruko ilgiau nei būtų naudotos masinės gamybos medžiagos. Tai lėmė pasirengimas ir sklandūs logistiniai procesai. Projekto rengimas su visomis administracinėmis procedūromis, statybos leidimu truko apie metus, o statybos – apie 2 metus. Architektas įrodo, kad tvarios medžiagos jokiu būdu nėra limitas, veikiau – dar vienas projektavimo įrankis.

Architekto šeimos namas skelbia svarbią žinią: šiuolaikinė architektūra gali būti estetiška neaukojant funkcionalumo ir darniai įsilieti į gamtą. Architektas yra įsitikinęs, kad neindustrializuoti sprendimai palaiko vietinius amatus, skatina diskusiją tarp architekto ir meistro, kol randamas techniškai ir estetiškai vertingas sprendimas. Namas pastatytas be naftos ir chemijos pramonės produktų (be PIR plokščių, akmens vatos, klijų kt.).

Statant namą pasirinkta:

• vengti industrializuotų sprendimų ir produktų, teikiant pirmenybę bendradarbiavimui su vietiniais meistrais;
• apdailines plytas iš Dzūkijos molio keramikas Gintaras Knieža formavo rankomis ir degė malkomis, ne dujomis, naudota senoji vietinė technologija;
• izoliacinės medžiagos, stogo struktūra ir danga, langai ir virtuvės baldai pagaminti Baltijos jūros regione iš tvarių ir atsinaujinančių išteklių;
• mažinti anglies pėdsaką statybos ir eksploatacijos metu;
• integruoti socialinę atsakomybę į medžiagų tiekimo grandinę.