Kultūros ministras Simonas Kairys pasiūlė išbraukti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro.
Tai leistų Vilniaus miesto savivaldybei iškelti paminklą iš sostinės centro, tačiau prasidedantys svarstymai vėl skatina diskusijas tarp politikų ir kultūros veikėjų.
Naujienų agentūra BNS pateikia argumentus už ir prieš skulptūros nukėlimą.
Argumentai už nukėlimą:
* P. Cvirka jau nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, būdamas fiktyvaus Liaudies Seimo sekretoriumi pasirašė deklaraciją, patvirtinančią Lietuvoje įvedamą sovietinę santvarką, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumo struktūroms.
* Paminklas iki šiol yra įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą, tačiau tai padaryta remiantis sovietiniu registru, į kuriuos monumentas įtrauktas likus dviem dešimtmečiams iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo.
* P. Cvirkos paminklas jo garbei statytas už aktyvų kolaboravimą su sovietų valdžia, ne už literatūrinius nuopelnus. Pastarieji įamžinti kitoje sostinės vietoje – Naujamiestyje stovi skulptūra „Lakštingala“, kuri, pagal vieną iš versijų, iškilo pagal P. Cvirkos apsakymą, pasakojantį apie sovietiniams partizanams talkinusį vaiką, pramintą Lakštingala.
* Šiuo metu yra gera proga atnaujinti P. Cvirkos aikštę, nes ant Tauro kalno bus statoma nacionalinė koncertų salė, tvarkoma visa aplinkinė teritorija.
Argumentai prieš nukėlimą:
* Būtina atkreipti dėmesį į literatūrinį P. Cvirkos talentą, literatūros klasika tapusius jo kūrinius, reikia atskirti menininko paliktą kūrybą nuo jo „sudėtingo ir prieštarų kupino gyvenimo“ bei padarytų klaidų.
* Griaudami paminklą neperrašysime dramatiškos Lietuvos istorijos, o paliekant sovietmečio paveldą reikia kalbėti apie platesnį laikmečio kontekstą, pristatyti jį turistams, jaunajai kartai. Siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros.
* Didesnį ar mažesnį kolaboravimą su sovietų režimu galima priskirti ir kitiems garsiems to meto rašytojams, įskaitant Vincą Krėvę, Vincą Mykolaitį-Putiną, Justiną Marcinkevičių, tačiau dėl jų įamžinimo tiek diskusijų nekyla.
* P. Cvirkos paminklas bei skveras taip pat yra pripažintų menininkų – skulptoriaus Juozo Mikėno bei architekto Vladislovo Mikučionio kūriniai, o jų griovimas reikštų to meto kultūros ženklų naikinimą.
* Paminklo nukėlimo klausimą reikėtų atidėti ir imtis jo tik išsprendus neatidėliotinus iššūkius dėl COVID-19 pandemijos, o prieš priimant sprendimus atsiklausti gyventojų nuomonės.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
3 komentarai. Leave new
Argumentai prieš nukėlimą:
Plačiau: https://sa.lt/ar-vilniuje-nukels-p-cvirkos-paminkla-argumentai-uz-ir-pries/?fbclid=IwAR2ILUVagpIo4DRDdNzDCD_MbcEKyRwVcTlmyEAqxf4UNCD5z7aySL_XrQQ
Aš pritariu 3 punktui, nes norėdamas išgyventi sistemoje turėjai „susitaikyti – prisitaikyti”. Kitaip mes dabar ne neturėtumėme nei Cvirką, nei Salomėją nei Krėvę, nei V. Landsbergio, nei A. Brazausko, nei kitų iškilių žmonių, kurie atvedę mus prie LAISVĖS.
Reik tvarkyt ta kampa, butinai griaukit ta baisu paminkla.
Dabar jau aisku, kad nuims. Pagaliau