Statybų sektorių nepaliaujamai drebina pokyčiai. Bene daugiausiai diskusijų kelia jau nuo sausio 1 d. statybų aikštelėse įsigaliosiantis statybininko kodas. Jis veiks Galimybių paso principu ir bus privalomas visiems, dirbantiems. Tikimasi, jog ši, „Sodros“ administruojama priemonė rinkoje sumažins šešėlį, tačiau tarp statybos įmonių vadovų sklando didelės abejonės.
Žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimai, kad statybininkų tapatybės identifikavimo kortelės kūrimas virsta kur kas platesniu projektu. Šiuo metu Seime svarstomos galimybės sukurti Skaidriai dirbančio asmens tapatybės identifikavimo sistemą ne tik statybų, bet ir kitiems verslo sektoriams.
Portalo SA.lt kalbintas Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovas Dalius Gedvilas reiškia nusivylimą viešuoju sektoriumi ir įžvelgia nenorą bendradarbiauti.
„Valstybė sprendžiant nelegalaus darbo klausimą statybų sektoriuje atsiribojo nuo profsąjungų ir LSA jau padarytų sprendimų. Asociacija išdavinėja statybos bendrovių darbuotojams STATREG kompetencijų korteles ir jau kuris laikas deda pastangas, kad šešėlis statybų sektoriuje mažėtų ir atsitiktinių asmenų statybvietėse neliktų.
Valstybė šios bendradarbiavimo ir integracijos kol kas nevysto. Tai yra priešingas sprendimų kelias negu nuėjo Skandinavijos valstybės, kurios stengiasi susitelkti socialinius partnerius ir spręsti nelegalaus darbo likvidavimo problemą kartu.
Asociacija aktyviai veikia siekiant ne tik spręsti nelegalaus darbo problemas, bet ir diegiant inovacijas statybų sektoriuje. 2013 metais 13-os asociacijų įkurta VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ siekė kuo greičiau įdiegti BIM metodologiją sektoriuje ir kvietė valdžios institucijas šią idėją palaikyti.
Nuo 2018 metų siūlėme BIM taikyti visuose valstybės projektuose, kurių sąmatinė vertė daugiau kaip 1,5 mln eurų. Praėjo 5 metai ir valdžios institucijos pripažino, kad tai teisingas sprendimas ir reikia BIM taikyti.
[su_quote cite=”Dalius Gedvilas”]Per tą brandos laiką, valstybė prarado vystymosi inovacijų kryptimi pagreitį, o tuo pačiu ir didžiulius finansus.[/su_quote]
Bet per tą brandos laiką, valstybė prarado vystymosi inovacijų kryptimi pagreitį, o tuo pačiu ir didžiulius finansus. Sektorius prarado konkurencingumą ir atitolome nuo Europos šalių pagal skaitmenizacijos brandą. Manau, kad analogiška situacija yra ir su asociacijos pasiūlymu, privalomai taikyti STATREG kortelę. Jau nuo 2018 metų galėjome ją diegti rinkoje ir šiandiena būtume užmiršę šešėlio klausimą statybų sektoriuje. Gaila, kad branda sprendimams tiek ilgai užtrunka“, – sakė D.Gedvilas.
Pašnekovas pateikė asociacijos viduje surengtos apklausos rezultatus. Statybos įmonių atstovams buvo užduotas klausimas – „Kiek nelegalaus darbo sumažės statybų rinkoje įvedus privalomą skaidriai dirbančio asmens Statybininko ID kodą?“. Tarp pateiktų atsakymų daugiausiai balsų (33 proc.) surinko atsakymas „Nesumažės“. Atsakymas „Sumažės iki 10 proc.“ surinko 22 proc., atsakymas „Sumažės iki 50 proc.“ surinko 19 proc., atsakymas „Sumažės iki 25 proc.“ surinko 17 proc., ir atsakymas „Sumažės daugiau kaip 50 proc.“ susilaukė 8 proc. balsų.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasidalino atsakymais į klausimus, kurie šiuo metu statybų sektoriuje kelia bene daugiausiai rūpesčių.
Kokia kodo veikimo esmė? Ar jis skaičiuos darbo laiką?
Skaidriai dirbančiojo ID tikslas – mažinti nelegalų darbą statybose. Vienas iš svarbiausių parengtų įstatymų projektų uždavinių – numatyti realią atsakomybę statytojui (užsakovui) ar jo įgaliotam rangovui už neskaidriai statybose dirbančius asmenis.
Šiame etape kol kas nėra planuojama kurti darbo laiko apskaitos įrankio, tačiau, siekiant tinkamai paskaičiuoti dirbtą darbo laiką, bus taikomi kitų valstybės institucijų, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos, sukurti informaciniai įrankiai: Infostatyba, Statybos darbų žurnalo įrankis.
Kaip kodo veikimas bus pritaikomas tiems darbuotojams, kurie dirba keliose vietose?
Asmuo, dirbdamas pagal kelias darbo sutartis, ar turintis teisę verstis savarankiška veikla, turės kiekvienai darbo sutarčiai po kodą ir kodą savarankiškai veiklai.
Ką turėtų žinoti statybininkai ir įmonių vadovai?
Kodas bus formuojamas Sodros informacinėje sistemoje. Kodą galės išsiimti pats statybos darbus atliekantis asmuo prisijungęs prie savo paskyros, esančios Sodros informacinės sistemos Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, arba atvykęs į „Sodros“ teritorinį skyrių. Kodą darbuotojui galės išimti ir darbdavys, prisijungęs prie savo paskyros, esančios „Sodros“ informacinėje sistemoje. Kodui patikrinti bus naudojama mobilioji programėlė.
Administracinių nusižengimų kodekse yra administracinė atsakomybė darbdaviui (fiziniam asmeniui) ar darbdavio (juridinio asmens) atstovams, taip pat priimančiosios Lietuvos įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Tais atvejais, kai šie subjektai neužtikrins, kad jų ar siunčiančiųjų įmonių darbuotojai turėtų kodą, bus skiriama bauda nuo 500 iki 1100 Eur, už pakartotinį pažeidimą – nuo 1100 iki 2550 Eur.
Už kodo neturėjimą darbuotojas, atliekantis statybos darbus, bus baudžiamas nuo 50 iki 150 Eur, už pakartotinį – nuo 150 iki 250 Eur bauda.
[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]
