Aktualu keliaujantiesiems tranzitu
Antrus metus veikiantį EIC LAKD skyriaus vedėjas sako vos išaugus iš kūdikio amžiaus: „Permainos nėra lengvos – žmonės turi išmokti naudotis naujomis sistemomis, atsižvelgiant į jas turi būti pertvarkyti organizaciniai procesai, mokomasi rinkti informaciją, analizuoti ją ir skleisti. Sunkiausia dalis turbūt yra institucijų bendradarbiavimas.“ Informacinės eismo sistemos diegimo projektas sudėtingas ir technologiškai – nei Europoje, nei pasaulyje nėra standartizuota naudojimo praktika. Sistemos kūrėjai su žinybinio bendravimo problemomis susiduria ne tik šalies viduje. Reikia spręsti duomenų keitimosi su užsienio šalimis klausimus, aptarti teisinius niuansus, svarbius rengiantis pradėti naudotis informacine eismo sistema pažeidėjams bausti.
Apie galimybes į vieną tinklą sujungti visų Baltijos valstybių informacines eismo sistemas LAKD Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vedėjas kalbės rugpjūtį Lietuvoje vyksiančioje tarptautinėje Baltijos šalių kelininkų konferencijoje. „Bendraujame tuo klausimu ir su Lenkijos, ir Latvijos, ir Estijos kelių direkcijomis. Tam tikrų formatų, standartų, kuriais galima keistis duomenimis, jau yra, specifikacijose jie aprašyti, gal tik nėra iki galo suderinta, kaip ta paslauga atrodys. Bet niekas nedraudžia mums kurti savo prieinamo būdo. Patys matome, kad tokios sistemos, net daugiau nei šalies viduje, reikalingos maršrutus planuojantiems tranzitiniams vairuotojams“, – komentavo G. Cilcius.
Planuoja sverti judantį transportą
Šių metų trečią ketvirtį bus duotas startas naujam judančių transporto priemonių svėrimo sistemos diegimo etapui. Tikimasi, ji padės spręsti neleistinai didelį svorį vežančio krovininio transporto keliamas problemas: žalą, daromą ir keliams, ir eismo saugumui. Planuojama skelbti pirkimą trims bandomiesiems svėrimo postams įrengti. Bandomasis projektas turėtų trukti trejus metus. 2011–2012 metais atliktos preliminarios studijos svėrimo postų vietoms parinkti – šiandien LAKD planuose numatyta per 50 vietų, taip pat apsispręsta, kokie sprendimai bus bandomi. Pirmiausia, be svėrimo, tai turėtų būti transporto priemonių matmenų nustatymas.
LAKD Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad nors panašių sistemų yra ir kitose Europos valstybėse, jos niekur nenaudojamos tokiems ambicingiems tikslams. Įprastai judančio transporto svėrimo sistemos skirtos tik pirminei atrankai atlikti, vėliau sukėlusios įtarimų stabdomos ir sveriamos pakartotinai. Lietuva, teigė G. Cilcius, nori apsieiti be antro mūsų šalyje Valstybinės kelių transporto inspekcijos vykdomo svėrimo: „Norime, kad sistema patikrą atliktų nuo pradžios iki galo. Bet tam reikės atlikti daug darbo: įteisinti visus procesus, atlikti metrologinę įrangos patikrą ir sistemos integravimo į Kelių policijos, Policijos departamento sistemas darbus. Tai irgi užtrunka.“
Krovinių pervežimo apribojimai, patikino G. Cilcius, panašūs visose aplinkinėse valstybėse, bet, tarkime, Vokietijoje, kur keliai pritaikyti didesnėms apkrovoms, krovinių vežimo reglamento pažeidimai nedaro tokios didelės žalos keliams.
Viename tinkle – visas viešasis transportas
Dar vienas ne tik Lietuvoje, bet ir likusioje Europoje laukiamas ITS ginklas – daugiarūšis Europos eismo maršrutų planavimo įrankis. Europos Komisija nori, kad visos šalys būtų pasirengusios taikyti vieningus duomenų keitimosi protokolus, standartus, klasifikacijas, įsidiegti tokią sistemą, kad kiekvienas europietis tai galėtų naudoti viešojo transporto rūšims pasirinkti. Siekiama, kad Senojo žemyno gyventojai įgytų galimybę optimaliai susiplanuoti keliones visomis viešojo transporto rūšimis: tolimojo, priemiestinio susisiekimo, miesto autobusais, troleibusais, keltais, perkėlomis, laivais, traukiniais, maršrutiniais taksi, lėktuvais. Sistema leis filtruoti maršrutus pagal trukmę, kainą, greitį, transporto rūšį, taip pat palyginti kelionės viešuoju ir privačiu transportu kainą tam tikru maršrutu.
Lietuvoje „Vintra“ pavadintą viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos projektą tikimasi baigti 2015 metais. Projektą įgyvendina Valstybinė kelių transporto inspekcija, LAKD ir Susisiekimo ministerija. Inspekcija, pasak G. Cilciaus, atsakinga už bendravimą su savivaldybėmis, vežėjais, LAKD rūpinasi technologiniais dalykais.
