Europoje nepaliaujamai augantys transporto srautai verčia priimti skubius sprendimus. Anksčiau įprastas buvęs modelis – tiesti vis naujus kelius, įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles ir kita, daugeliui valstybių nebepriimtinas: jos nebenori atiduoti naujų plotų susisiekimo infrastruktūros plėtrai. Kaip tik todėl tokios svarbios tapo intelektinės transporto sistemos – ITS (angl. Intelligent Transport Systems). Jos vertinamos kaip efektyvus įrankis valdyti judumo (mobilumo) paklausą.
Problemos visur panašios
Informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos ITS sprendžia ne tik automobilių kelių problemas – tai sistemos, skirtos geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui. Jos apima ir infrastruktūrą transporto priemonėms, naudotojams, elektroniniam keleivinio transporto bilietui valdyti, taip pat sąsajoms tarp minėtų transporto rūšių užtikrinti. ITS patrauklios galimybe išvengti didelių išlaidų fizinės infrastruktūros parametrams gerinti. Europa projektuoja nuotolinio arba menamo mobilumo priemones, eismo koridorius, reversinių eismo juostų valdymą, o kartu formuoja elgsenos pokyčius.
Lietuvoje prieš dvejus metus baigtoje ITS diegimo galimybių plėtros studijoje konstatuota, kad mūsų šalies transporto sistemos problemos neišsiskiria iš Europos konteksto: kaip ir kitur, čia didžiulį rūpestį kelia avaringumas, neefektyvus transporto infrastruktūros naudojimas ir nekonkurencingas viešasis transportas.
Neefektyvaus transporto infrastruktūros naudojimo pavyzdžiai – didelę žalą keliams keliantys perkrauto sunkiasvorio transporto srautai, naudotojų nepadengiamos realios infrastruktūros naudojimo sąnaudos, transporto spūstys didmiesčiuose, nekonkurencingas ir neefektyvus viešasis transportas. Visuomeninį transportą nekonkurencingą daro irgi ne vienas faktorius: viešai prieinamos informacijos trūkumas, vieningo bilieto visam maršrutui nebuvimas, maršrutų nekoordinavimas ir kt.
Studijos rengėjai pasiūlė 11 ITS priemonių – projektų minėtoms problemoms spręsti: automatinės pažeidimų kontrolės sistemos įdiegimą, elektronines kelių rinkliavas, judančio transporto priemonių svėrimo sistemos diegimą, koordinuotą automatinį eismo valdymą, viešojo transporto kelionės duomenų informacinės sistemos diegimą, viešojo transporto maršrutų optimizavimą ir kita. Dalis jų jau įgyvendinta, kai kas – tik pradėta ar dar laukia savo eilės.
Pagalba kelių prižiūrėtojams
Viena pirmųjų ITS priemonių šalyje – Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) įdiegta informacinė eismo sistema, kurios keliuose surenkamus duomenis drauge su policijos ir bendrosios pagalbos centro teikiamomis žiniomis analizuoja ir skleidžia 2011 metų rudenį įsteigtas Eismo informacijos centras (EIC).
Informacija apie valstybinės reikšmės kelių būklę į EIC keliauja iš visoje šalyje įrengtų kelių oro sąlygų (KOS) stebėjimo stotelių. KOS stotelių įdiegtos technologijos leidžia tiksliai išmatuoti ant kelio dangos susikaupusio vandens, ledo ir sniego sluoksnį. Jos taip pat tiksliai fiksuoja oro temperatūrą, matomumą, vėjo greitį ir kitus svarbius parametrus. Stotelėse sumontuotos ir vaizdo kameros, kurios suteikia galimybę pasitikslinti situaciją, jei jutiklių duomenys neleidžia priimti vienareikšmiško sprendimo. Praėjusią žiemą veikė jau apie 100 KOS stotelių, tad jų naudingumu, pasak LAKD prie Susisiekimo ministerijos Eismo informacijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gintaro Cilciaus, jau įsitikino ir paprasti vartotojai, ir kelius prižiūrinčios įmonės.
Keliautojai EIC administruojamą interneto svetainę eismoinfo.lt dažniausiai lanko prieš šventes ar atostogas, planuodami ilgesnes išvykas. Kelių priežiūros tarnybos eismo informacine sistema naudojasi kasdieniame darbe, taip efektyviau planuodamos kelių valymo darbus. „Tai puiki pagalba kelių prižiūrėtojams, suprantama, daranti įtaką ir eismo saugumui, taip pat padedanti sutaupyti nemažai lėšų“, – sakė G. Cilcius.
Šiuo metu LAKD rūpinasi toliau plėsti KOS stotelių naudojimą. Plėtojamos priemonės, galinčios padėti priimti dar tikslesnius sprendimus, susijusius su kelių barstymu ir valymu. Sudaromas šiluminis žemėlapis, eismo informacijos sistemoje diegiamas kelio dangos būklės prognozavimo modulis. Šiluminiame žemėlapyje aprašomos kelio konstrukcijos, nuo kurių labai priklauso, bus ant kelio ledas ar sausa. Žinant konstrukcijos ypatumus ir oro sąlygas tam tikroje situacijoje lengviau prognozuoti dangos būklę.
Ateinančią žiemą LAKD jau antrus metus drauge su regionų kelių priežiūros įmonėmis bandys plačiau naudoti nuotolinius slidumo matavimo prietaisus. Jie tvirtinami prie automobilių, o duomenis perduoda tam pačiam EIC. „Prietaisai išbandyti dar pernai, bet dar liko neatsakytų klausimų, tad dėl jų panaudojimo tvarkos bus sprendžiama vėliau“, – pasakojo G. Cilcius.
