Lietuvoje matyti A energinės klasės daugiabučių užuomazgų. Nors tokių namų vos keli ir jie nesudaro net 1 proc. visos naujos statybos namų rinkos, diskusijų visuomenėje apie jų privalumus bei trūkumus nestinga. Būsto kokybė vis dažniau vertinama pagal energines pastato sąnaudas, o ne vien pagal sandarumą, konstrukcijos tipą ar šiltinimo medžiagų storį.

Svarbiau kaina ar sveikesnė aplinka?

Nors šiuo metu statomi nauji namai turi būti ne mažesnės nei B energinio naudingumo klasės, nuo 2016 metų visi naujai pastatyti daugiabučiai turės būti A energinio naudingumo klasės. Vieni pagrindinių tokių pastatų reikalavimų yra sandarumas, termoizoliavimas, naudojamo šilumos šaltinio efektyvumas ir rekuperacinė sistema. Netaikant naujausių technologijų šiuos reikalavimus būtų sudėtinga įgyvendinti.

Griežtėjant reikalavimams nekilnojamojo turto plėtotojams, pamažu auga ir pačių būsto pirkėjų išprusimas bei poreikiai. Įsigytą A klasės būstą reikia deramai prižiūrėti, nes netinkamai eksploatuojamas A klasės namas netaupys energijos, vadinasi, papildoma investicija į kokybiškesnį pastatą nepasiteisins.

Nuo 2016 metų naujų butų pirkėjų laukia mažesnės sąskaitos už šildymą ir aukštesnis komforto lygis gyvenamojoje erdvėje, tačiau kartu ir didesnė būsto kaina. Tik ar kartu su Europos Sąjungos direktyvomis pasikeis ir lietuvių prioritetai renkantis būstą – ekonomiškumas ir sveikesnė namų aplinka bus svarbiau už kainą?

Energiškai efektyvesni butai bus brangesni

Pagrindinis barjeras, stabdantis didesnį A klasės butų pasiūlos ir paklausos augimą – didesnė statybos kaina. Tokie butai yra iki 15 proc. brangesni už mažesnės klasės naujos statybos namus. Aukštesnę A klasės daugiabučių statybos kainą lemia griežtesni tokios klasės būsto statybos reikalavimai, o didžiausia papildomų investicijų dalis tenka pastato termoizoliavimui, sandarumui didinti ir vėdinimo sistemai.

A klasės namuose buto kaina gali būti nuo 300 iki 800 litų už kvadratinį metrą didesnė, palyginti su B klasės naujos statybos namais, priklausomai ir nuo įdiegtų pastato parametrus gerinančių technologijų. Vadinasi, dviejų kambarių 60 kvadratinių metrų ploto butas A klasės name gali kainuoti nuo 20 iki 50 tūkst. litų brangiau nei kituose naujuose namuose.

A klasės pastatuose papildomai storesniu sluoksniu apšiltinamos namo sienos, pamatai ir stogo konstrukcijos. Taip pat A energinės klasės namuose reikalingi inžineriniai sprendimai šilumos tiltelių prevencijai. Aukštesnės energinės klasės daugiabučiuose būtini itin sandarūs langai ir durys, jie yra kokybiškai pranašesni, bet jų kaina yra didesnė. Sertifikuojant A klasės namus privalomas sandarumo testas, kuris ir parodo minėtų papildomų investicijų efektyvumą. A klasės daugiabutyje būtina ir mechaninio vėdinimo sistema su šilumokaičiu (rekuperacija) bei ortakių sistema, reikalinga oro cirkuliacijai sandariame pastate.

Investicijas į A klasės namus kruopščiai skaičiuoja ir nekilnojamojo turto plėtotojai, nes dėl didesnės statybų kainos aukštesnės energinės klasės butai tampa brangesni, o pirkėjai ne visuomet yra linkę mokėti didesnę kainą už papildomus privalumus.

Kas yra A klasės butai?

Nors naujas technologijas vertinančių žmonių karta auga, aukštesnė energinė klasė dar nėra svarbiausias prioritetas renkantis būstą.