Plokščias stogas – ne tik gamykloms ar pramoniniams pastatams. Daugelis šiuolaikinių modernių privačių namų suprojektuoti būtent su plokščiu stogu, kuris išryškina architektūrinius sprendimus. Tačiau stogas nėra vien apsauga nuo kritulių. Plokščias stogas vis dažniau apželdinamas, čia suformuojami darželiai, gėlynai, įkuriamos terasos ar net sporto, kino salės. Žalieji stogai – tai kviečianti, jauki erdvė. Kokie yra plokščio stogo privalumai ir kaip paversti jį žaliuojančia erdve, pristato Ramūnas Pajarskas, „BMI Lietuva“ pardavimų vadovas. Įmonė daugiau nei 20 metų tiekia „Icopal“ prekės ženklo stogo sprendimus.
Kokios baimės ar mitai sklando apie plokščią stogą?
Didžiausios baimės, susijusios su plokščiu stogu ir jo mažu nuolydžiu, yra vandens nutekėjimas ir užlietos patalpos. Tačiau pasitelkus kokybiškas hidroizoliacijos ir termoizoliacijos medžiagas, pasirinkus kvalifikuotus specialistus, šie būgštavimai netenka pagrindo.
Stogo pagrindinė funkcija yra apsaugoti pastato vidų nuo atmosferos ir aplinkos veiksnių poveikio. Stogą būtina įsirengti iškart kokybiškai, nes remontas reikalauja laiko ir finansinių išteklių. Jei vos po 10 metų tenka atlikti remonto ar net keitimo darbus, deja, planavimas buvo prastas. Plokščias stogas yra ilgaamžis, jei įrengtas tinkamai.
Kokie yra plokščio stogo privalumai?
Mano manymu, renkantis stogą labai svarbus funkcionalumas. Pastaruosius 5 metus labai keičiasi plokščių stogų samprata. Tankėjant miestams, žmonės vis labiau išnaudoja plokščio stogo erdvę įrengdami ant stogo terasas, poilsio zonas su želdiniais, sporto erdves ar tiesiog gėlių darželius, augina daržoves, uogas ir t. t. Plokščias stogas sukuria papildomą erdvę, kuri išplečia namo galimybes.
Be to, modernios architektūros pastatams su dideliais vitrininiais langais, terasomis ir pan., itin tinka plokščias stogas, kuris išryškina kitus projektavimo sprendimus. Tai subtilus ir skoningas variantas vertinantiems minimalizmą. Be to, net ir viršutiniuose aukštuose esantys kambariai yra vienodo aukščio ir nereikia spręsti rebusų, kaip geriau išnaudoti erdvę.
Daliai vartotojų svarbus ekonominis aspektas. Plokščio stogo įrengimas ir priežiūra atsieina pigiau nei šlaitinio. Taip pat montavimo darbai atliekami greičiau.
Kokias tendencijas matote, ar lietuviai atranda plokščio stogo privalumus?
Pastaruosius 5 metus pastebime du svarbius pokyčius: stipriai keičiasi paties plokščio stogo samprata ir privačių namų savininkai vis intensyviau domisi stogų apželdinimu. Anksčiau siaurai įsivaizduota, kad plokščias stogas – tai niekam nereikalinga, neefektyvi erdvė, kad stogas reikalingas tik apsisaugoti nuo įkaitimo ir drėgmės. Dabar, miestams tankėjant, ypač didmiesčiuose, norima išnaudoti erdves kuo sumaniau. Vieni plokščią stogą apželdina, kiti augina darželius, nokina uogas, sėja prieskonines žoleles. Mažesniuose miestuose stogus ypač linkę apželdinti privačių namų savininkai, įsikūrę arčiau miško. Toks projektas tiesiog susilieja su gamtiška aplinka ir namas neišsiskiria.
Daugiabučių namų savininkai net įkuria sporto ar kino sales. Ant plokščio stogo taip pat puikiai tinka saulės kolektoriai. Panaudojimo galimybės – labai plačios.
Paminėjote, kad plokščią stogą galima išnaudoti kaip terasą ar poilsio erdvę. Ar tiesa, kad ir mūsų lietuviškame klimate galima įkurti ant stogo vešinčią žalumą?
Žaliajam stogui naudojami augalai yra atsparūs ir nelepūs. Tokie projektai jau puošia ne vieną dešimtį privačių ir komercinių objektų Lietuvoje. Tokie sprendimai yra įrodę savo patikimumą ir atsparumą.
Nenuostabu, kad tokių žaliųjų stogų daugėja, nes yra daug privalumų. Vienas didžiausių – švaresnis oras ir didesnė drėgmė. Žaliasis stogas sušvelnina miesto klimatą, padidina drėgmę ir praturtina grynu oru bei deguonimi. Kvėpuosite švaresniu oru, nes žaliasis sluoksnis sugeria iki 20 % dulkių ir kenksmingų dalelių iš oro, kas reiškia ir geresnį miegą, ir didesnį produktyvumą. Be to, džiaugsitės papildoma augmenija sklype.
Apželdintas stogas turi ir kitų apčiuopiamų naudų. Apželdintas stogas sumažina triukšmą. Lyginant su skarda, kuri nelabai izoliuoja kritulius, jis yra gerokai pranašesnis. Be to, žaliasis sluoksnis sulaiko ir sunaudoja apie 50 % lietaus vandens, todėl jūsų kiemas nemirks.
Reikėtų įsisąmoninti ir tai, kad apželdintas plokščias stogas yra tvarus ir ilgaamžis. Augalinis sluoksnis apsaugo nuo aplinkos veiksnių kitas stogo medžiagas ir pratęsia stogo eksploatavimo laiką.
Žaliasis stogas valo orą, apsaugo stogą, mažina triukšmą. Kokios priežiūros reikės tiek daug „dirbančiam“ stogui?
Žaliojo stogo priežiūra priklauso nuo jo tipo. Yra 2 tipų žalieji stogai: ekstensyvaus ir intensyvaus apželdinimo. Ekstensyviam žaliajam stogui, kurį sudaro neaukšti žoliniai augalai, reikia minimalios priežiūros: laistyti tik per sausąjį periodą, kas 2–4 savaites, tręšti pakanka 1 kartą per metus, pjauti ar ravėti nereikia. Ekstensyvaus stogo įrengimas nėra sudėtingas – sluoksniai klojami vienas ant kito. Kalbant apie svorį, ekstensyvaus stogo tipas yra maždaug 4 kartus lengvesnis už intensyvų (ekstensyvus – 60 kg/kv. m, intensyvus – nuo 240 kg/kv. m).
Palyginus, intensyvaus apželdinimo stogas reikalauja daugiau įsitraukimo. Tokį stogą puošia gausi ir įvairi augalija: žolė, medžiai, krūmai, kuriuos reikia nuosekliai tręšti, genėti, laistyti.
Žaliasis stogas gali prisidėti prie CO2 mažinimo ir aplinkos tausojimo. Saulės energijos įdarbinimas irgi tiesiogiai susijęs su tvarumu. Kaip augmenija ant stogo dera su atsinaujinančia energija?
Apželdinti stogai sugeria šiek tiek šilumos, o saulės moduliai dirba efektyviausiai, kai stogas nėra įkaitęs. Tad kai saulės modeliai įrengiami kartu su apželdintu stogu, vartotojai gali sugeneruoti daugiau energijos. Tai papildomas privalumas siekiantiems tvaresnių sprendimų.
Lietuva pirmauja pagal sertifikuotų tvariųjų pastatų skaičių Baltijos regione: šiuo metu jų apie 170, Latvijoje – 82, Estijoje – 73. Ar pastebite, kad tvarumo siekiantys pastatų valdytojai renkasi apželdinti stogus?
Didieji šalies miestai vis dažniau puošiami žaliaisiais stogais. Architektai, projektuotojai atranda šiuos sprendimus ir noriai juos siūlo. Atsakingi projektuotojai ir statytojai siekia ilgaamžiškumo, kurį gali pasiūlyti plokšti stogai. Želdiniai apsaugo stogo dalis ir pratęsia gyvavimo laikotarpį, todėl jis yra tvaresnis pasirinkimas.
Pasidalykite, kokių įdomių žaliųjų stogų projektų pavyko įgyvendinti su „Icopal“ produktais?
Vienas įsimintiniausių projektų – Kauno „Žalgirio“ arenos vandens sporto centro stogas, kuris visas apželdintas. Ant stogo sulydyti du „Icopal“ hidroizoliacijos sluoksniai: pirmasis „Icopal Polbit Baza“, o antrasis – itin patvari bituminė danga „Icopal Graviflex“, atspari augalų šaknų įaugimui. Ant 2022 metais atidaryto baseino stogo buvo pasodintos 5 pušys ir 8 gluosniai. Tai yra didžiausias Baltijos regione apželdintas stogas, beveik 9500 kv. m.
Taip pat vienas didesnių įgyvendintų projektų – „Business Garden Vilnius“ automobilių stovėjimo aikštelės stogo apželdinimas. Verslo centro darbuotojai ir svečiai gali gėrėtis intensyvaus apželdinimo stogo teikiamomis naudomis. Ant žemės esantis aikštelės stogas apstatytas gėlių klombomis, pasodinti krūmeliai. Prieš kelis metus baigtame Vadovybės apsaugos tarnybos pastate sostinės Naujamiesčio rajone taip pat apželdintas stogas, įrengta terasa.
Želdiniai ant stogo įprasti ne tik komerciniuose, valstybiniuose pastatuose, bet ir privačiuose projektuose. Namų savininkai renkasi apželdinti šlaitinius ar plokščius stogus įvairiose Lietuvos vietose, kur svarbu pastatą norima organiškai susieti su supančia gamta.
