Privalumai akivaizdūs

Šviesos diodai, anot specialisto – labai lanksčiai pritaikomas šviesos šaltinis. Įprastų kaitinamųjų lempučių šviesos spektras fiksuotas, o šiuo atveju pasirinkimas labai didelis – nuo žvakių šviesos iki dienos šviesos. Panaudojus skirtingomis spalvomis šviečiančius šviesos diodus, pavyzdžiui, raudoną, mėlyną ir žalią, kombinuojant juos, galima išgauti įvairias spalvas ir atspalvius.

„Gaminami ir balti, ir spalvoti šviesos diodai, todėl galimi įvairiausi apšvietimo sprendimai, tarp jų – dinamiškai keičiamų spalvų apšvietimas. Šviesos diodai lengvai valdomi, jiems nereikia laiko įkaisti, jie atsparūs temperatūros kaitai, juos galima jungti prie žemos įtampos maitinimo šaltinių“, – technologijos privalumus vardijo VU profesorius. Dar vienas jų – išskirtinis ilgaamžiškumas, dėl kurio sutaupoma lėšų apšvietimo sistemų priežiūrai.

Išmokti naudotis prireiks laiko

Akinimas, anot VU Taikomųjų mokslų instituto įkurtos įmonės „Ledigma“ Mokslinių tyrimų ir plėtros skyriaus vadovo dr. Pranciškaus Vittos – pagrindinė problema, kurią turi išspręsti architektai. Standartinės apšvietimo projektavimo programos, kuriomis apskaičiuojama apšvieta, ne visai teisingai įvertina akinimo rodiklį, nes naudojant šviesos diodus gali šviesti ne ištisinis šviestuvas, bet atskiri šviesos šaltiniai. „Šiuo metu aktyviai diskutuojama, kaip tokių taškinių šviesos šaltinių skaistį įtraukti į vadinamąjį akinimo rodiklį“, – sakė dr. P. Vitta.

Vartotojai susiduria su dar kita – šviesos diodų standartų nebuvimo – problema ir pernelyg greitai besikeičiančia rinka. „Įrengus šviestukus, po metų ar dvejų, tarkime, sudužus šviestuvui, jo nebebus įmanoma pakeisti tokiu pačiu. Kaitinamosios lemputės yra standartinės, o šviestukus gamintojai nuolat atnaujina, keičia – trūksta suderinamumo tarp pačių gamintojų“, – paaiškino pašnekovas.

Dar viena problema – šviestukų aušinimas. Kitaip nei daugelis įprastų lempų, šie šviesos šaltiniai geriausiai veikia žemoje temperatūroje, dėl perkaitimo jų naudojimo laikas sutrumpėja. Todėl, projektuojant ir įrengiant naująsias apšvietimo sistemas, prof. A. Žukausko teigimu, svarbu neuždengti radiatorių briaunų, nesumažinti oro srauto cirkuliacijos.

Vartotojai su naująja technologija irgi per menkai susipažinę. „Tokioms technologijoms pristatyti sukuriamos socialinės intervencijos programos, kurios skatina vartotojus jas rinktis. Vakaruose populiaru pasižadėti taupyti energiją, tuomet ieškoma būdų, kaip pasižadėjimą įgyvendinti. Svarbu rasti galimybių, kaip žmones pripratinti prie naujos apšvietimo technologijos. Asmuo nepasirengęs, neišmano, neapskaičiuoja, jam atrodo, kad šviestukai per brangu. Tačiau jis neįvertina, kiek laimėtų juos įsigijęs“, – įsitikinęs prof. A. Žukauskas.

Profesoriui antrino ir dr. P. Vitta. Specialisto teigimu, eiliniai žmonės retai kada susimąsto apie apšvietimo svarbą. Kai kurios įmonės bene 20 metų siūlo išmaniąsias apšvietimo sistemas, kurias galima valdyti, pavyzdžiui, temdyti, bet didžioji dalis gyventojų ar biurų savininkų nė karto nesvarstė tokios galimybės.

Šviesos diodų technologija taip pat leidžia paprastai realizuoti išmanųjį apšvietimą: šviestuvų valdymo technologija lengvai suderinama su informacinėmis technologijomis. „Esame demonstravę, kaip gatvėje, judant pėsčiajam, šviesos lauko gaubtinė juda kartu su juo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad žmogus saugiausiai jaučiasi, kai stipriausiai apšviesta ta vieta, kur jis stovi. Tokia technologija praktikoje sutaupytų labai daug energijos“, – paaiškino prof. A. Žukauskas.

Pasitelkus išmaniai valdomą apšvietimą, anot dr. P. Vittos, galima netgi kurti žmonių elgesio valdymo metodus. „Pavyzdžiui, Anglijoje, uždarius barus, įvykdavo nemažai muštynių. Buvo pasiūlytas sprendimas pasibaigus jų darbo laikui įjungti stiprų apšvietimą. Konfliktai iš karto baigėsi“, – pasakojo P. Vitta.

Didelis potencialas

Lietuvoje susivienijus šviesos diodų technologijų entuziastams, praėjusiais metais įkurta Pažangių apšvietimo technologijų vystytojų asociacija. VU veikia Apšvietimo tyrimų mokslininkų grupė, kuri aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir Europos Sąjungos projektuose. Lietuvių mokslininkų darbai plačiai žinomi pasaulyje, jų sukurtomis šviesos diodų technologijomis domisi Vakarų Europos ir Amerikos įmonės.

Spalvų perteikimo inžinerija yra viena iš VU mokslininkų tyrimų sričių. „Objektus apšvietus įvairiais šviesos šaltiniais spalvos atrodo skirtingos. Vieni šaltiniai spalvas sodrina, kiti – blyškina. Mūsų kultūroje vengiama šviesos šaltinių, kurie blyškina raudoną spalvą, nes tuomet žmonės atrodo ligoti. Japonų kultūroje atvirkščiai – blyškumas tapatinamas su taurumu“, – paaiškino prof. A. Žukauskas.

Spalvų perteikimo aspektai, specialisto teigimu, tapo svarbūs pradėjus naudoti fluorescencines lempas. „Buvo pastebėta, kad naudojant skirtingas lempas veidai tampa žalsvi, melsvi ar pilki. Šviesos šaltinio spektras gali būti parenkamas taip, kad spalvos būtų perteikiamos natūraliai arba specialiai blyškinamos, sodrinamos“, – atkreipė dėmesį VU mokslininkas.