Norint apšiltinti naujo ar renovuojamo namo lauko sienas dažniausiai renkamasi iš kelių siūlomų būdų. Tiesa, statybų ekspertai perspėja, kad daromos klaidos gali neleisti sutaupyti ir pajusti žadamo komforto, tačiau to išvengti dabar padeda ir inovacijos.
Kaip teigia statybų ekspertas Salvijus Antanaitis, pastato sienų apšiltinimas svarbus ne tik dėl šilumos nuostolių mažinimo – skaičiuojama, kad vien per jas galima prarasti iki 39 proc. šilumos.
„Po šių darbų gerėja namo estetinė būklė, patalpų mikroklimatas, auga statinio vertė, sumažėja išorinio triukšmo lygis. Itin svarbu, kad didesnis komfortas jaučiamas ne tik žiemą, bet ir vasarą – namas karštą dieną įkaista kur kas mažiau“, – teigia pašnekovas.
Šie rezultatai geriausiai matomi suvedinėjant energijai skirtų išlaidų eilutes mėnesio pabaigoje – šaltuoju metų laiku net keturi iš penkių eurų nerenovuotuose namuose sudaro mokesčiai už šilumos energiją.
Užtikrina ilgaamžiškumą
Anot S. Antanaičio, dažniausiai namų išorinių sienų šiltinimui renkamasi tarp tinkuojamo ir vėdinamo fasadų. Pastarąjį dažniausiai renkasi dėl patogumo – jį įrengti galima ir žiemą, o su tinkuojamais fasadais dirbama tik esant aukštesnei nei penkių laipsnių oro temperatūrai. Taip pat lengviau klojama jiems naudojama akmens vata. Tiesa, dėl didelio išorinės apdailos plokščių pasirinkimo vėdinami fasadai gali būti kiek brangesni, bet jų eksploatacinės išlaidos – mažesnės, o priežiūra – lengvesnė.
„Reikėtų pabrėžti ir sausesnes sienas, mat šiuose fasaduose suformuojamas oro tarpas leidžia pasišalinti drėgmei. Taip užkertamas kelias jai patekti į pastato vidų, o tuo pačiu – ir pelėsio vystymuisi. Svarbu ir tai, kad tokie fasadai ir jiems įrengti naudojamos medžiagos, pavyzdžiui, akmens vatos plokštės su padidintu išorinio sluoksnio atsparumu, yra ilgaamžės“, – tvirtina „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.
Antanaitis mini ir tai, kad ventiliuojamiems fasadams naudojamos medžiagos gali pagerinti priešgaisrinę saugą.
„Įrengiant ventiliuojamus fasadus dažnai girdžiu klausimą „ar ši medžiaga nedegi“. Nieko keisto, kad tai taip aktualu, nes dažnai atnaujinimo sulaukia ne tik individualūs, bet ir aukšti, daugybės gyventojų namais tapę daugiabučiai“, – apibendrina statybų ekspertas.
Padeda išvengti klaidų
Norint išnaudoti gerąsias jau senokai įrenginėjamų ventiliuojamų fasadų savybes, reikia vadovautis keliomis esminėmis taisyklėmis, tačiau klaidų, anot S. Antanaičio, vis tiek neišvengiama. Dažniausiai jas lemia noras sutaupyti ten, kur nereikėtų – kartais išorinių sienų apšiltinimui naudojamas vidaus patalpoms skirtas gaminys ar tam netinkančios apdailinės medžiagos. Taip pat prastai įrengiami šilumos ir vėjo izoliaciniai sluoksniai – tai yra kone esminė klaida apšiltinant namus.
Tad apšiltinimui patariama rinktis net ne paprastą, bet dvitankę akmens vatą – išlošiama, kad iškart įrengiami ir jau minėti sluoksniai, kurie yra itin svarbūs užtikrinant šilumą ir patogumą namuose. Patariama nesirinkti ir pigiausių fasadinių apdailinių plokščių – aukštesnė kaina dažniausiai parodo, kad jos ilgiau tarnaus ir neišbluks.
„Visada turime vadovautis nuostata, kad dabar atnaujinamas pastatas dar turės tarnauti ilgus metus. Todėl turime būti įsitikinę, kad galėsime džiaugtis didžiausiu komfortu savo namuose“, – apibendrina dr. A. Buska.
