Biurų kompleksas „Park town“ visuomenės dėmesį patraukė šiuolaikine pastato architektūra. Ypač nestandartinis sprendimas – lenkta, lyg paties gatvių susikirtimo perlaužta stogo linija, vizualiai sujungianti urbanistinę aplinką. Įmonė „Daistatus“, pasitelkusi profesionalumą ir ilgametę patirtį, įgyvendino šią itin sudėtingos konstrukcijos stogo viziją.

Pastato architektas Remigijus Bimba teigė, kad biurų komplekso architektūrinė idėja atspindi ir stogo išraišką. Pastatas stovi kryžkelėje, tarp susijungiančių Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių. Tokia lokacija diktavo ir pastato perkreiptos formos architektūrą. O stogo projektą papildė ir urbanistiniai veiksniai – aukštuminė pastatų kalva upės link ir Šeškinės kalnas. Todėl buvo nemažas iššūkis surasti tinkamiausią stogo sprendimą, kad jis neužstotų kalno ir visais rakursais atrodytų kaip skirtingų dimensijų geometrinė forma. Buvo sureaguota į abu urbanistinės aplinkos veiksnius: vienas stogo šonas pakyla į aukštuminę pastatų kalvą, kitas – į Šeškinės kalną. Tokiu būdu gatvių sankryžos tarsi perlaužiama stogo linija padėjo sujungti kalną su aukštumine pastatų kalva.

Įmonės „Daistatus“ darbų vadovas Donatas Blanka tvirtino, kad įrengti tokį stogą buvo nemenkas iššūkis – ir dėl labai stataus jo šlaito, ir dėl didelio aukščio. Stogas turi itin statų, apie 45 laipsnių nuolydį, o jo paviršius, vos šiek tiek palijus, tapdavo nepaprastai slidus. Todėl darbininkams teko naudotis alpinistų įranga, visą laiką dirbti kybant ant virvių, nes paprastu būdu išsilaikyti ant stogo tiesiog nebuvo įmanoma. Specialistams teko pasukti galvą ne tik dėl to, kaip darbininkams saugiai išsilaikyti ir dirbti ant stogo, bet ir kaip apsaugoti medžiagas nuo kritimo. Todėl dėl papildomo saugumo buvo nuspręsta įrengti specialias gaudykles.

Įmonės „Daistatus“ stogo dengimo darbus apsunkino ir tai, kad, siekiant išgauti didelę šiluminę varžą, buvo klota daug šiltinimo sluoksnių. Ant metalo konstrukcijų buvo sumontuoti plieno lakštai, o ant jų paklotas akmens vatos sluoksnis, įrengta garo izoliacija, polistireninio putplasčio „Neoporo“ ir stiklo audinio sluoksniai. Galiausiai konstrukcija buvo padengta blizgia PVC danga. R. Bimba pasakojo, kad stogui nebūtų tikusi tipinė, plokštiesiems stogams naudojama, pavyzdžiui, bituminė, danga, mat šio pastato stogas tarnauja kaip penktas fasadas, yra matomas iš visų pusių. Todėl teko ieškoti dangos medžiagos, kuri leistų pastatui atrodyti vienalyčiam ir sutaptų vertikalių šoninių fasadų ir stogo medžiagiškumai. Pasirinkta prie aliuminio fasadų labiausiai tinkanti itališka PVC danga su aliuminio dulkių priemaišomis nulėmė homogenišką stogo ir fasadų įspūdį. „Tai, ko gero, pirmas statinys Vilniuje, o gal ir visoje Lietuvoje, kuriame buvo panaudota šita stogo danga“, – tvirtino architektas.

Stogui įrengti pasirinktos kokybiškos šiuolaikiškos medžiagos ir profesionaliai „Daistatus“ komandos atlikti darbai užtikrino, kad sudėtingos konstrukcijos stogas taptų vienas įspūdingiausių Lietuvoje ir trauktų miestiečių žvilgsnį iš visų pastato pusių.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 2.